Kaip taikliau būtų galima apibūdinti šiandieninius Lietuvos gyventojus, kurių didesnė dalis kasdien vis dar valgo? Prašom neįsižeisti, bet – prasčiokais, nes valgo prastą maistą. Apytiksliais duomenimis mūsų šalyje vidutiniškai apie pusė šeimos biudžeto tenka maistui. Tai šiek tiek geriau nei laukiniame pasaulyje, kur beveik visos gyvūnų jėgos skirtos pramisti.
Mūsų vadinamuose civilizuotuose kraštuose žmonės maistui išleidžia iki 20 proc. šeimos biudžeto ir jis skirtas geriems produktams. O mes vis dar žavimės naujomis etiketėmis ir pavadinimais. Tačiau bendroji tendencija Lietuvoje labai ryški: maistas prastėja. Kadangi dabartinis Kauno technologijos universiteto Maisto institutas anksčiau (sovietiniais laikais – red.) buvo Sąjunginio sviesto ir sūrių instituto Lietuvos filialas, kaip pavyzdį galime paragauti klasikinio glaistyto sūrelio. Jo realizacijos terminas „anais laikais” buvo 72 valandos, o dabar toks produktas lentynoje gali gulėti 14 dienų. Akivaizdu, kad viename iš švelniausių ir gardžiausių valgių pridėta tokių medžiagų, kurios pačios nekinta ir kitoms neleidžia keistis. Tai balastas, kurio žala ar kitoks nepageidaujamas poveikis Lietuvoje netyrinėtas.
Maisto instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, mokslinė sekretorė dakarė Gitana Alenčikienė ne veltui pataria pirkėjams atidžiai skaityti perkamų produktų etiketes. Deja, dažniausiai reikalinga informacija net su akiniais neįskaitoma. O ir šimtiniais skaičiais žymimi visokie E konservantai dažnam pirkėjui nieko nesako.
Kazimieras Šliužas