Kur beitum vasarą – į pajūrį, kavinę, klubą, koncertą – visur pilna įsimylėjelių porelių! Aišku – juk atostogų metu uoliai vaikštome į pasimatymus ir stengiamės surasti savo antrąją puselę…
Paklausinėjome žinomų žmonių apie jų pasimatymų patirtį. Galbūt romantiškojo „delfino” Stano, triukšmingo „bavaro” Juozo Liesio, jaunikių viliotojų grupės YVA lyderės Natalijos Ivanovos ir Lino Adomaičio ir Simonos Jakubėnaitės balsingo dueto pasvarstymai pravers ir jums…
Kokia pati geriausia vieta pirmajam pasimatymui?
JUOZAS: Geriausia vieta, mano manymu, yra ta, kur mielo žmogaus laukimas intriguotų. Svarbiausia – susitinkančiųjų jaudulys. Vieta nebūtinai turi būti įspūdinga ar graži, bet, aišku, neturėtų būti ir šiukšlynas.
NATALIJA: Man viena geriausių vietų sustikti su artimu žmogum būtų pajūris. Dar būtų įspūdinga susitikti kitame mieste, tarkim, gyvenant Kaune, susitarti susitikti Palangoje. Prasčiausia – kavinė, nes tai visiškai neoriginalu.
LINAS: Tai labiausiai priklauso nuo žmonių, kurie susitinka. Jei jie labiau konservatyvių pažiūrų, tiks restoranas, jaukumas, žvakių šviesa. Jei tai nutrūktgalvių pora, geriausia – nestandartinė vieta: pasimatymas ant Gedimino pilies bokšto ar kelionė į pajūrį tik tam, kad įmerktum pirštą į vandenį ir grįžtum atgal. Blogiausia vieta yra ten, kur susitikę žmonės jaustų diskomfortą. O šiaip vieta nėra svarbiausia, daug svarbiau jausmai bei bendravimas.
STANO: Nėra geriausių ir prasčiausių vietų. Svarbu, su kuo eini į pasimatymą. Jei žmogus nemielas, nesvarbu, ar būsi geram restorane ar prie ežero, vis tiek nepatiks. O su tinkamu žmogumi net ir palapinėje rojus.
SIMONA: Jei pasimatymą organizuočiau pati, rinkčiausi romantišką vietą, gal prie jūros. Prasčiausia, mano nuomone, yra nemaloni arba neišradingai parinkta vieta. Nebūčiau sužavėta pasimatymu, kuris vyktų kavinėje su plastmasinėmis kėdėmis.
Ko negalima daryti pirmo pasimatymo metu?
JUOZAS: Plėšti banko, nes tai bus ne tik pirmas, bet ir paskutinis pasimatymas, taip pat pasimatymas su ilgalaikėmis skolomis… Pasimatymo metu galima daryti viską, tik svarbiausia neprarasti sveiko proto.
NATALIJA: Nereikėtų šnekėti nesąmonių ir stengtis apsimesti kažkuo tuo, kas nesi. Jei norima, kad po pirmo pasimatymo būtų tęsinys, reikėtų stengtis išlikti savimi.
LINAS: Būtų nekas, jei atėjęs į pasimatymą vaikinas nusiraugėtų ar pagadintų orą. Dar blogiau, jei tai padarytų mergina. Bet net ir tai ne visada sugadintų susitikimą. Pirmo pasimatymo metu norisi padaryti gerą įspūdį, tačiau reikia būti tokiam, koks esi. Vaikinui reikėtų ypatingą dėmesį parodyti merginai, suteikti pasitikėjimo.
STANO: Gal ir yra kažkokios pasimatymų taisyklės, bet aš jų nesilaikau. Reikia elgtis atsižvelgiant į situaciją. Kartais negalima merginos bučiuoti. Žinau žmonių taikomą gal kiek absurdišką taisyklę – jei per pirmą pasimatymą vyras pabučiuoja – blogai, jei per antrą pasimatymą nebučiuoja – dar blogiau, jei per trečią nepakviečia į namus – jis ne vyras.
SIMONA: Nereikėtų per daug klausinėti ir juolab lįsti į žmogaus vidų, klausinėti apie praeities santykius.
Koks yra tobulas pasimatymas?
JUOZAS: Tobulas pasimatymas bus tas, kuris užtrunka mažiausiai trisdešimt metų, jame netikėtumų daugiau negu įpročių, o aistra virsta kūrybingumu.
NATALIJA: Net nežinau. Pasimatymo sėkmė priklauso nuo abiejų žmonių. Žinoma, reikėtų malonios aplinkos. Būtų smagu, kad vaikinas atneštų gėlių. Visa kita nelabai svarbu.
LINAS: Aš esu iš tų žmonių, kuriems nereikia tradicinių dalykų. Man patinka netikėtumai. Patiktų užslipus į Gedimino pilį stebėti naktinį Vilnių.
STANO: Tobulas tas, kuris nebuvo planuotas, kuriam nebuvo iš anksto ruošiamasi. Man nėra svarbu pasimatymo vieta, valgiai, muzika ar dar kažkas.
SIMONA: Net nežinau, man patiktų pasimatymas prie jūros su vyno taure.
Kaip vertinate aklus pasimatymus? Ar kada teko eiti į tokį?
JUOZAS: Teigiamai. Meilė iš pirmo žvilgsnio irgi, galima sakyti, yra aklas pasimatymas. Žmonės sau sąmoningai suteikia galimybę įsimylėti. Tačiau, mano nuomone, protingiau būtų įsimylėti žmogų, kurį pažįsti, o ne tik todėl, kad pasimatyme jis pasirodė gražus. Žmonės, kurie į juos vaikšto, yra „atsipūtę”, atsiplaidavę, neturintys rūpesčių, nes tie, kurie yra užgulti jų, neturi vietos širdyje. Sąmoningai esu ėjęs į klubus ir ten susitikdavau su nepažįstamais žmonėmis. Man, kaip muzikantui, aklas pasimatymas yra užlipimas ant scenos, nes nežinau, kokius žmones pamatysiu, kam koncertuosiu. O aklame pasimatyme, į kurį eičiau iš anksto susitaręs ar susikambinęs, dar nebuvau. Gal dar eisiu.
NATALIJA: Mano nuomone, tai nėra pasimatymas. Susitikę du nepažįstami žmonės negali normaliai bendrauti. Bet kiekvienas žmogus yra kitoks, jei jam to reikia, tegu eina. Manau, kad tie, kurie eina į pasimatymus, nežinodami, su kuo susitiks, yra nedrąsūs. Tokiame pasimatyme nesu buvus. Manyčiau, neverta gaišti laiko juose.
LINAS: Tai turėtų būti labai įdomu. Aklo pasimatymo metu gali pažinti žmogų „nuo nulio”. Jie turi ir savų pranašumų, pvz., atėjęs į aklą pasimatymą, gali į pažiūrėti į žmogų, su kuriuo turi susitikti, ir jei nepatiks, eiti namo, brūkštelėjęs gražią atsiprašymo žinutę. Žmonės, kurie vaikšto į tokius susitikumus, yra ganėtinai skirtingi – drąsūs, smalsūs, nusivylę bei ieškantys nuotykių. Pats tokiame nesu buvęs.
STANO: Labai įdomu. Žmonės, kurie į juos eina, yra linkę rizikuoti, pasiduoti intrigai bei įdomiai situacijai. Čia gali ir meilė įsiliepsnoti. Nepamenu, ar esu buvęs tokiam pasimatyme. Nebent mokyklos laikais. Ir tai tas aklas nebuvo visiškai aklas, mat antra pusė žinojo, su kuo susitinka.
SIMONA: Vertinu skeptiškai. Į tokius pasimatymus eina labai drąsūs, ieškantys nuotykių, siekiantys gauti papildomo adrenalino. Gal iš tokio susitikimo gali kas nors išeiti. Bet į tokį nėjau ir neičiau. Manęs netraukia nežinomybė.
Eglė Maslauskaitė
„Vakarų ekspresas”