Taikos prospekto 47-uoju numeriu pažymėtame sklype planuojant statyti gyvenamąjį daugiabutį iš pradžių dėl numatomų iškirsti medžių sukilę aplinkinių namų gyventojai jau prakalbo čia nenorintys apskritai jokių statybų.
Sklypo, kuriame šiuo metu stovi kepykla „Girmena”, savininkas Stasys Sūdžius tikina iš pradžių čia ketinęs plėsti gamybą, tačiau vėliau nusprendęs statyti gyvenamąjį daugiabutį. Toks objektas gyvenamajame rajone, anot jo, aplinkiniams turėjęs būti priimtinesnis.
Tuo metu miesto planuotojų toks gyventojų priešinimasis naujoms statyboms visiškai nestebina. Anot miesto vyriausiojo architekto pavaduotojo Kęstučio Vaitiekūno, šis reiškinys pasaulyje gerai žinomas ir netgi turi specialų pavadinimą – „nimby” (angl. „not in my back yard” – ne mano kieme).
Gina medžius
Į Taikos 51-ojo namo gyventojų susirinkimą, kurį, kreipusis vienai šio daugiabučio gyventojai, rekomendavo surengti laikinai einantis mero pareigas Vidmantas Plečkaitis, su plakatais plūste suplūdo tiek 51-ojo, tiek 45-ojo namo gyventojai.
„Kur buvo merija, kai buvo duotas leidimas privatizuoti žemę? Ar padaryta transporto srautų analizė?” – vienas per kitą klausimus bėrė gyventojai, kartu skanduodami: „Gėda! Gėda!”.
Žmonės sakė esantys nepatenkinti, jog statant naująjį daugiabutį planuojama iškirsti dalį parko, kurį maždaug prieš 40 metų esą patys ir sodino. Jie nerimavo, jog šalia pagrindinės miesto magistralės – Taikos prospekto – iškirtus medžius ims trūkti oro. Čia ir taip, gyventojų nuomone, esąs labiausiai užterštas oras visoje Klaipėdoje.
Pastačius dar vieną namą, padaugės automobilių, kurių ir taip nesą kur statyti, be to, nuolat zujančios transporto priemonės kels pavojų mažiems vaikams.
„Klaipėdoje yra laisvų plotų, kodėl prireikė statyti būtent čia? Mes esame ir prieš medžių kirtimą, ir prieš statybas. Čia juk namas prie namo, kur mes eisime pasivaikščioti?” – skundėsi 45-ojo namo gyventoja ponia Stanislava.
„Jeigu medžių nekirs, tegul stato, kur laisva vieta”, – svarstė vienas 51-ojo namo gyventojas.
Į pastabas atsižvelgs
Architekto Ramūno Ato teigimu, buvo rengiami du detaliojo plano variantai. Pirmajame buvo numatyta sklypą išplėsti iki 4 arų ir iškirsti apie 25 medžius, o antrajame variante pastatas būsiąs arčiau Taikos prospekto, ir sklypo į želdinių pusę būtų galima ir neplėsti. Šiuo atveju numatoma iškirsti apie 15 medžių.
Anot S. Sūdžiaus, miesto bendrajame plane ši vieta nėra išskirta kaip saugoma valstybės, todėl čia galima taikyti medžių kompensavimo mechanizmą. Vietoj iškirstųjų planuojama dviejose vietose iš viso atsodinti apie 85 medžius ir krūmus.
Sklype planuojama statyti dviejų dalių pastatą, kurio viena dalis turėtų iki 10 aukštų, o kita – tris.
Vietoje dabar esančios kepyklos būtų įrengta vaikų žaidimų aikštelė, o beveik visi būsimojo daugiabučio gyventojų automobiliai būtų statomi požeminiame garaže – ten svarstoma įrengti apie 40-50 vietų, o dar kelios būtų lauke.
Pastebėję, kad numatomiems maždaug 70 butų automobilių stovėjimo vietų reikėtų daugiau, gyventojai nuogąstavo, kad būsimieji kaimynai savo transporto priemonėmis užstatys jų gatveles. Tačiau, anot R. Ato, kiek iš tiesų bus butų ir vietų automobiliams, bus nustatyta rengiant techninį projektą. Viskas bus daroma atsižvelgiant į teisės aktų nustatytas normas.
Pasak S. Sūdžiaus, jis esąs pasirengęs išklausyti gyventojų pastabas ir į jas atsižvelgti. Kaip kompensaciją būtų galima įrengti jiems automobilių stovėjimo aikštelių prie namų, sutvarkyti aplinką ar imtis kitokių panašių darbų, pagerinančių gyvenimo sąlygas.
„Miesto plėtra yra normalus procesas, gyvename juk ne kaime ir ne vienkiemyje. Viską darysime pagal galiojančius įstatymus ir normas. Be to, miestui namas atneš naudos mokesčių pavidalu”, – sakė S. Sūdžius.
Perduos merui
Šiuo metu, pasak V. Plečkaičio, detaliojo plano rengimo procedūros yra sustabdytos.
Anot gyventojų išrinkto susirinkimo pirmininko, apie pradedamą rengti detalųjį planą buvo informuota tik miesto spaudoje, 45 ir 51 daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams apie tai raštu pranešta nebuvo, todėl planavimo procedūros esą turės būti pradėtos iš naujo.
Atėjęs išklausyti gyventojų pastabų V. Plečkaitis patarė jiems visas jas surašyti, nes kol kas jokių bendrų raštų negauta – yra tik pavienių gyventojų. Susirinkimo protokolas ir gyventojų pastabos bus perduoti po atostogų sugrįžusiam merui.
Įpratę prie dykros
Pastaruoju metu uostamiestyje vis daugėjant naujų statybų, daugėja ir kaimynystėje gyvenančiųjų nepasitenkinimo atvejų.
Anot K. Vaitiekūno, visame pasaulyje taip yra, kad urbanizuotoje teritorijoje statant naują pastatą kyla interesų konfliktai.
„Dauguma klaipėdiečių čia apsigyveno po karo, kai miestas buvo apgriautas. Jie mano, pavyzdžiui, kad visi tie skvereliai senamiestyje tokie ir turi būti, tačiau iš tiesų ši vieta buvo visiškai užstatyta”, – pasakojo K. Vaitiekūnas.
Vadinamasis „nimby” reiškinys, anot jo, yra labai įprastas ir tiesiog gyvenimiškas – pastebėta, kad žmonės visada priešinasi statyboms kaimynystėje, ar tai būtų gamykla, ar paprastas gyvenamasis namas.
Kalbamuoju atveju, pasak K. Vaitiekūno, jei plėstųsi kepykla, būtų daugiau triukšmo, kvapų, todėl atrodytų, kad gyvenamojo namo statyboms turėtų būti priešinamasi mažiau, tačiau žmonės yra tiesiog įpratę šioje vietoje matyti dykrą.
Giedrė Norvilaitė
„Vakarų ekspresas”