Įtampa delfinariume mena mįsles

Šimtus žiūrovų šokiravęs delfinų išpuolis prieš sinchroninio plaukimo šokėjas užminė mįslę – kas iš tikrųjų vyksta už Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo sienų?

Muziejaus vadovybė, ginanti delfinariumo augintinius bei jų trenerius, nenori kalbėti apie jūrų žinduolių agresyvumą ir jų galimai keliamą pavojų žmonėms. Lyg yla iš maišo išlindusi problema glaistoma esą neatsargiu plaukikių elgesiu ir delfinų noru žaisti.

Tuo metu vienuolika metų delfinariumo lankytojus savo pasirodymais švenčių metu džiuginusios sinchroninio plaukimo šokėjos tiesiog metamos už borto. O faktas, kad delfinariume laikomi Juodosios jūros žinduoliai – afalinos – yra dirgliausia ir agresyviausia delfinų rūšis, nutylimas.

Gerai pagalvos

Po nemalonaus incidento delfinariume praėjus kone dviem savaitėms oficialiai dar nepatvirtintą sprendimą nebekviesti į pasirodymus sinchroninio plaukimo grupės Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė motyvuoja kitomis priežastimis.

Esą egzistuoja poreikis nuolat atnaujinti programą, plaukikių paslaugos pernelyg brangios, be to, būtina delfinariumo augintinius bei jų trenerius apsaugoti nuo įtampos.

Tuo metu dar tris paskutinius pasirodymus surengsiančių šokėjų trenerė Jelena Agarkova sako, kad šokėjos esą staiga tapo nebereikalingomis po delfinų išpuolio.

Anot O. Žalienės, ar pratęsti sutartį su plaukikėmis, ar ne, reikės dar „labai, labai gerai pagalvoti”.

„Kol kas šokėjos pageidavo surengti tris likusius pasirodymus pagal iki rugpjūčio 30-sios galiojančias sutartis. Po to sėsime ir kalbėsimės, ką darysime toliau. Dar nenoriu sakyti, kad su sinchroninio plaukimo šokėjomis atsisveikiname”, – sakė O. Žalienė.

Jos teigimu, ar toliau samdyti šokėjas, ar atsisakyti jų paslaugų – muziejaus reikalas. Be to, prieš kiekvieną sezoną yra samdomi nauji choreografai ir režisieriai, kurie taip pat sprendžia, kokie bus šventinių renginių dalyviai.

„Mergaitės pasirodo delfinariume tik vasaros sezono metu – liepos, rugpjūčio mėnesiais, po vieną kartą šeštadieniais ir sekmadieniais vykstančių šventinių renginių metu. Ir jos mums kainuoja labai, labai brangiai”, – mūsų dienraščiui sakė muziejaus direktorė.

Sezonui – 5 000 litų

„Vakarų ekspreso” duomenimis, kiekvienai samdomai šokėjai pagal sutartį už vieną pasirodymą mokama 80 litų, trenerei – 180 litų. Taigi iš viso per du vasaros mėnesius sinchroninio plaukimo grupė kainuoja per penkis tūkstančius litų.

J. Agarkova sako, kad apie muziejaus neva sunkią finansinę padėtį ji girdėjusi, tačiau trenerė įsitikinusi, kad tai – ne esminė priežastis, kodėl sinchroninio plaukimo grupė staiga tapo delfinariumui nebereikalinga. Juolab kad pastaruosius dvejus metus plaukikės, dar 1994 metais trenerės suburtos į vandens sporto klubą „Flamingas” prie delfinariumo, nebesulaukia pagalbos.

„Devynerius metus jautėme muziejaus globą, indėlį į vandens sporto populiarinimą uostamiestyje: mums buvo nuomojamas baseinas, mergaitėms mokamos stipendijos. Keista, kad po vienuolikos metų darbo delfinariume ne tik tapome našta, bet dar ir mergaitės buvo apkaltintos, kad išprovokavo delfinų agresyvumą”,- „Vakarų ekspresui” sakė trenerė J. Agarkova.

Malšins įtampą

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė „Vakarų ekspresui” vienareikšmiškai negalėjo atsakyti, ar šokėjų likimas pakibo ant plauko būtent dėl to, kad į viešumą išplaukė žinia apie vieno iš delfinariumo augintinių sužalotą sportininkę.

„Susidūrėme su gamtos reiškiniu: žinia, svarbiausias dalykas dresuojant jūros gyvūnus – nustatyti santykį tarp delfino ir žmogaus, kuris yra viršesnis. Šiuo atveju šokėjoms ne kartą buvo sakyta, kad neliestų delfinų, neglostytų jų ir nežaistų, bet ar įmanoma atsispirti tokiai pagundai? – retoriškai klausė O. Žalienė. – Todėl delfino Argo žnybtelėjimas šokėjai tebuvo noro žaisti išraiška. Jis gi nesugeba įvertinti savo aštrių dantų sukandimo stiprumo.”

O. Žalienė sako, jog nepaisant to, kad Argo elgesys nebuvo agresijos proveržis, ji, kaip muziejaus vadovė, privalėjusi daryti išvadas.

„Jeigu šokėjos jaučiasi nesaugiai, o mes nesugebame užtikrinti saugumo, vadinasi, privalau priimti sprendimą, kuris apsaugotų nuo nereikalingos įtampos mūsų augintinius ir jų trenerius, besirūpinančius jūrų gyvūnais ir dieną, ir naktį. Man tikrai neapsiverstų liežuvis kaltinti trenerius netinkamu darbu, kaip tai bando daryti sinchroninio plaukimo šokėjos, delfinariumo baseine dirbančios vos dvi valandas per savaitę”, – sakė O. Žalienė.

Tačiau incidentą, kai krauju pasruvusia koja po pasirodymo iš baseino iššoko viena iš plaukikių – Olga Ivanova, matę žmonės linkę kaltinti ne šokėjas, o trenerius.

Ašaros ir kraujas

Liudytojų teigimu, liepos 31-osios vakarą, kai savo numerį žiūrovams rodė sinchroninio plaukimo šokėjos, baseine tebuvo vienas iš trijų delfinų trenerių. Todėl merginoms pradėjus pasirodymą be priežiūros likę trys iš septynių ar aštuonių jūrų gyvūnų puolė prie plaukikių, jas apsupo ir ėmė kandžioti.

Labiausiai nukentėjo Klaipėdos universiteto studentė O. Ivanova, kuriai vienas iš užpuolikų griebė už kojos ir ėmė temti į dugną.

Pasirodymą stebėjusi trenerė sako iš pradžių nesupratusi, kas vyksta: „Pamačiau, kad mergaitės kažkaip keistai elgiasi vandenyje, netinkamai atlieka judesius.”

Nepaisant patirto išgąsčio, plaukikės baigė savo pasirodymą, tačiau išlipusios iš vandens kelios iš jų dėl patirto streso apsiverkė, o O. Ivanovai prireikė ir medikų pagalbos. Ji skundėsi, kad krauju pasruvusią koją skauda, todėl trenerė nuvežė ją tiesiai į ligoninę. Klaipėdietei nustatytos kąstinės-plėštinės dešiniosios pėdos žaizdos.

Po šio incidento paaiškėjo, kad vandens šokėjos nuo delfinų nukenčia nebe pirmą kartą: jūros gyvūnai maudymosi kostiumėlius pasirodymų metu dėvinčioms plaukikėms nubrozdindavo rankas ir kojas, stipriau užgaudavo su uodegomis.

O. Žalienė tvirtino apie tokius incidentus nieko negirdėjusi.

Agresyviausia rūšis

Lietuvos jūrų muziejaus atstovai apie į viešumą iškilusį incidentą pasakojo kitaip: žurnalistams pasakota tik apie vieną su šokėjomis neva taip žaidusį delfiną Argą.

Į klausimus, kas galėjo išprovokuoti jūrų gyvūnus pulti, buvo atsakoma vienareikšmiškai – esą tai nebuvęs agresijos proveržis.

Pasak muziejaus direktorės O. Žalienės, jei delfinas būtų supykęs, iš pradžių apie savo nepasitenkinimą jis praneštų garsiai kalendamas dantimis.

„Jeigu taip būtų atsitikę, visi pasirodymą stebėję žiūrovai tai labai aiškiai išgirstų, o treneriai imtųsi atitinkamų priemonių delfino dėmesiui nukreipti”, – aiškino muziejaus direktorė.

Mokslininkų teigimu, mūsų delfinariume gyvenantys Juodosios jūros delfinai – afalinos – atstovauja agresyviausiai, irzliausiai ir dirgliausiai šių jūros žinduolių rūšiai.

Rusijos specialistai įsitikinę, kad šiems delfinams mažiausiai tinka įprastas apibūdinimas, esą delfinas niekada nenuskriaus žmogaus, nes jaučia jam kone mistinę meilę. Todėl, jų teigimu, jeigu afalinos bent kelis kartus kliudė žmogų, įtikima, jog kitąkart jis bus puolamas.

Atakuojantis delfinas gali ne tik sužaloti, bet ir užmušti. Ypač tuomet, kai nepageidaujama ir dirginanti kliūtis atsiranda tarp aistros apimto patino ir patelės.

Tokiu būdu Kryme delfinariume įpykęs afalinos patinas vos neužmušė trenerio, spėjusio iššokti iš baseino. Kitame Europos delfinariume nelaimės vos pavyko išvengti po to, kai pavydo priepolio apimtas delfinas puolė narą: jo įranga buvo negrįžtamai sugadinta, o žmogus išvežtas į ligoninę be sąmonės.

Beje, yra žinoma, jog delfinai buvo naudojami ir karo tikslams, buvo ruošiami vadinamieji delfinai-kamikadzės. Šie koviniai delfinai sovietiniais laikais priklausė SSRS kariniam jūrų laivynui, buvo laikomi specialioje bazėje netoli Sevastopolio, iki 1987 metų apmokomi pulti priešo narus ir saugoti prieplaukoje stovinčius laivus ar užminuoti priešų submarinus.

Vienas iš šiuo metu Klaipėdos delfinariume esančių delfinų taip pat yra atgabentas iš Krymo.

Pasak O. Žalienės, ji yra girdėjusi apie karinius eksperimentus su delfinais, tačiau nė vienas iš mūsų delfinariume gyvenančių delfinų tokiose programose nėra dalyvavęs.

Natalija Mogučaja

„Vakarų ekspresas”