Nors būgštauta, kad šiais metais paskutinei gyventojų grupei grąžinti rubliniai indėliai bus pravalgyti ir sukels infliaciją, tokios ekonomistų prognozės nepasitvirtino.
Rublinių indėlių kompensacijas gyventojams išmokėjusio „Hansabanko” duomenimis, daugiau nei 35 proc. atkurtų rublinių indėlių nukeliavo į taupomuosius ar investicinius indėlius bei kitas investavimo priemones. Daugiau nei 30 proc. kompensuotų lėšų pateko į einamąsias sąskaitas, o 18 proc. buvo išgrynintos.
Šiemet indėliai buvo kompensuoti likusiems trečiosios grupės indėlininkams – pensininkams, sulaukusiems 60 ir daugiau metų, kurie santaupas galėjo atsiimti nuo sausio 31 d. Maždaug 80 tūkst. asmenų buvo skirta apie 182 mln. litų. Visiems likusiems indėlininkams – apie 450 tūkst. Lietuvos gyventojų – indėliai grąžinti nuo kovo 7 d. Jų santaupoms atkurti skirta apie 954 mln. litų.
Iš viso už nuvertėjusius indėlius valstybė buvo įsipareigojusi grąžinti 3,623 mlrd. litų. Iki šių metų sausio 1 d. ankstesniems kompensacijų gavėjams į jų sąskaitas buvo pervesta 2,48 mlrd. litų. Šiuo metu iš esmės visos kompensacijos išmokėtos, tačiau yra likę apie 50 tūkst. gyventojų, kuriems atkurti rubliniai indėliai dar nepervesti.
„Hansabanko” skyrių tinklo departamento direktorės Odetos Čičkauskaitės teigimu, dauguma atkurtų indėlių savininkų jų neiššvaistė, o nukreipė į taupymo ir investavimo priemones. „Kauno dienai” ji sakė, kad daugelis žmonių pinigus paliko „Hansabanke” – rinkosi šio banko investicinius produktus, be to, įsigijo mokėjimo kortelių, pasirašė elektroninių paslaugų sutartis ir pan.
Anot banko specialistės, ketvirtajai indėlininkų grupei priklausė labai įvairūs gyventojai – nuo labai jaunų iki vidutinio amžiaus. Dauguma jų turi kitų pajamų, tad atkurti rubliniai indėliai jiems nebuvo tie pinigai, kuriuos buvo būtina išleisti kasdieninėms reikmėms.