Klaipėdos senamiestyje turistams nėra ką veikti

Klaipėdos politikai atsipeikėjo, kad miesto viduryje įkurtas prekybos ir pramogų centras „Akropolis” ne tik užgožė senamiesčio verslą, bet ir naikina jo dvasią. Savivaldybei tenka gaivinti gęstančią paveldo gyvybę ir kurti miesto veidą iš naujo.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pranešė, kad 2007-ųjų kruizinis sezonas vėl bus rekordinis: tikimasi per 35 tūkst. kruizinių laivų keleivių ir 65 kruizinių lainerių apsilankymo. Praėjusiais metais 49 laivais buvo atplaukę 25 tūkst. turistų. Prieš keletą metų pastačius terminalą uostininkų užsibrėžtas tikslas – 100 tūkst. kruizinių laivų keleivių per metus – šiandien jau neatrodo utopija.

Miestą kasmet aplanko iki 200 tūkst. užsienio turistų, atvykstančių sausuma, jūrų keltais ar jachtomis. Neabejojama, jog jų bus keliskart daugiau, kai 2010 metais Klaipėdoje pradės veikti specializuotas keleivių terminalas, ir tikimasi, kad padaugės laivybos maršrutų ir keltų linijų į užsienio uostus.

Lietuvos turizmo informacijos centrų duomenimis, pernai pasidomėti lankytinais objektais į juos užsuko maždaug pusė milijono turistų, tarp jų – 218 tūkst. užsieniečių. Pagal lankytojų užsieniečių kiekį, 19,6 proc., Klaipėda Lietuvoje pirmavo.

Vilniaus savivaldybės turizmo informacijos centre (TIC) užsieniečiai sudarė 16,2 proc., Kauno regiono TIC – 9,7 proc., Šiaulių TIC – 8,4 proc., Palangos TIC – 7,8 proc., Neringos TIC – 7,6 procento.

Peršasi mintis, kad Klaipėdą turinti pagirti lankytojų statistika rodo ne tik užsienio turistų uostamiestyje daugėjimą, bet ir įdomybių trūkumą.

Nejauki teritorija

Eismas draudžiamas remontuojama Tiltų gatve, aptrupėję namų fasadai, duobėtas grindinys, tarp išpuoselėtų meno galerijų vitrinų dūlantys statinių griuvėsiai, reti praeiviai – toks šių dienų nykus Klaipėdos senamiesčio vaizdas akį rėžia po alumi nulaistytos Jūros šventės šurmulio. Spalvotu popieriumi buvusi apklijuota sudegusi „Baltijos” kino teatrą dešimtmetį juosianti tvora vėl plika.

Pastarųjų metų savivaldybės pastangos įsilieti į Baltijos pakrantės Hanzos miestų sąjungą ir Klaipėdą paversti šalies jūrine sostine sukėlė dar didesnį sąmyšį – dėl reklamos atvykstančių į miestą turistų ir buriuotojų padaugėjo, o lankytinų vietų estetika nyksta, nors išradingi menininkai stengiasi, kai kuriuos kampelius bando pagražinti mažomis skulptūromis.

Savininkų netvarkomų pastatų kiekis nesikeičia, o atvirų turistams durų retėja. Klaipėdoje kyla aukštybiniai pastatai, o senamiestis tarsi traukiasi ir nuvertėja.

Į Teatro aikštę prie Anikės skulptūros gidų atlydėti kruizinių laivų turistai ar ekskursantai atsargiai trepena ant nelygaus grindinio ir kiek ilgiau vaikščioti gatvelėmis fiziškai neįstengia. Neradę nuorodų į tualetus, pagyvenę žmonės, o tokių tarp atvykstančiųjų į Klaipėdą dauguma, kuo skubiau suka atgal į laivus ar šios paslaugos už puodelį kavos prašo keliose veikiančiose kavinėse.

Tačiau tie, kurie nori apsipirkti, iškart renkasi „Akropolį”.

Klaipėdos TIC vadovės Romenos Savickienės manymu, turistams senamiestyje trūksta suvenyrų ir gintaro dirbinių parduotuvių,

kepyklėlių, bandelių parduotuvių, ledainių, gėlių, papuošimo, lauko kavinių, dviračių nuomos, pramogų.

Senamiesčio teritorijoje nuo turgaus iki Danės pakrantės verslo gysla vos pulsuoja. Vakarais kiemelius ir turgavietę okupuoja valkatos ir girtuokliai. Atviras turgus vakarais – muštynėmis pagarsėjusi vieta.

Pasak miesto Ūkio komiteto nario Benedikto Petrausko, savivaldybės įmonės Senojo turgaus vaizdą reikia keisti nedelsiant. Jis atgrasus ne tik gyventojams.

Gidų į turgų nuolat vedamos užsienio turistų grupės dėl apleistų paviljonų vaizdų jame ryškiausiai mato mūsų kultūros atsilikimą. Tačiau pinigų permainoms siūloma susirasti pačiai įmonei.

Gelbėjimo planas

Klaipėdos senamiestis – didžiausia savivaldybės gėda, nors pinigų jam tvarkyti išleidžiama daug. Pernai rudenį buvo rekonstruota daug ginčų dėl grindinio kokybės sukėlusi Turgaus gatvė, šiuo metu klojama nauja Tiltų gatvės danga, baigtas restauruoti Biržos tiltas. Tačiau pasigėrėjimo kvartalas nekelia.

Kavinių savininkė Eugenija Odebrecht įkūrė senamiesčio verslininkų sąjungą ir sukėlusi spaudoje triukšmą pagaliau atkreipė dėmesį į tuščias buvusių parduotuvių ir kavinių patalpas, netvarkomus namus ir nelygias senamiesčio verslininkų konkurencijos su „Akropoliu” sąlygas.

Šiemet organizuotas kruizinių laivų keleivių vežimas į „Akropolį”, verslininkų manymu, dar labiau prisidėjo prie uostamiesčio centro merdėjimo.

Slopinant konfliktą nuspręsta savivaldybėje sudaryti komisiją ir iki lapkričio 1 dienos miesto tarybai pasiūlyti verslumo senamiesčio teritorijoje skatinimo priemones. Pasak komisijos pirmininkės Juditos Simonavičiūtės, vienas būdų, skatinančių savininkus bent jau nusidažyti namų fasadus – mokesčių lengvatos.

Miesto tarybos narė Alina Velykienė mano, kad remti galima ne tik suteikiant lengvatas, bet ir per kitas smulkiojo verslo programas. Remiamos galėtų būti, pavyzdžiui, visuomeninio maitinimo įstaigos, kuriose meniu iš nacionalinių patiekalų sudarytų ne mažiau kaip 50 proc.; mažoji architektūra, puošyba, kultūrinių renginių organizavimas, privatūs muziejai, viešųjų tualetų paslaugos teikimas miestiečiams ir turistams.

Nors per ateinančius trejus metus Klaipėdos savivaldybė miesto plėtros prioritetinėms programoms numato skirti 45 mln. litų, politikai abejoja, ar septynioms kryptims padalytas toks mažas lėšų kiekis bus naudingas. Siūloma prioritetus sumažinti iki penkių, trijų ar net vieno – pasirengimo XXXVII Europos vyrų krepšinio čempionatui – sporto arenos statybos.

Labai tikėtina, kad viešosioms erdvėms tvarkyti, namų fasadams dažyti ir smulkiajam verslui remti nubirs tik trupiniai. Politikams nesunku bus atkirsti, kaip ir anksčiau, kad senamiesčio gelbėjimo planas – verslininkų sumanumo reikalas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.