Prigimtinė teisė regėti

Kauno medicinos universiteto (KMU) Akių ligų klinikoje kasmet gydoma apie 1600 vaikų, kurių amžiaus riba – nuo pirmųjų gyvenimo savaičių iki 18 metų. Dėl akių traumų, patirtų namuose, viešose vietose ar gamtoje kasmet į šią Kliniką patenka apie 90 mažųjų pacientų. Dauguma jų akis susižaloja atostogų metu, kai dirbantys tėvai neturi laiko juos prižiūrėti arba nesidomi, kuo jie užsiima.

Tamsos spąstuose

Vaikų akių ligų skyriuje vieni mažieji pacientai zuja koridoriuje, kiti, prižiūrimi mamyčių ar tėvelių, žaidžia arba miega palatose. Iš vienos palatos sklido nesibaigiantis graudus „mama, mama, mama”. Nedidukas trimetis berniukas su marlės tvarsčiu ant vienos akytės sriūbavo, prisiglaudęs prie savo tėvelio. Berniukas nesileido į kalbas – vis šaukėsi mamos, kuri, pasirodo, gyvena toli, Žemaitijoje.

Nelaimė trimetį berniuką ištiko sutemus, kai jis nežinia ko tamsoje vaikštinėjo apie apleistą namą. „Krisdamas stiklas sužalojo Domanto akį”, – trumpai paaiškino traumos priežastį mažylio tėvas ir padavė sūnui mobilųjį telefoną. Mažylis iškart nurimo, išgirdęs mamytės balsą.

Anot skyriaus vedėjo Jūračio Žukausko, net ir trumpam palikti be suaugusiųjų priežiūros vaikai patiria įvairias akių traumas, iš kurių nemaža sužalojimų itin sunkūs. „Iš 90 vaikų, dėl akių traumų patekusių į stacionarą, mažiausiai 20-čiai būna pradurtos akys. Tai labai pavojinga trauma, kurios gydymas ne visuomet baigiasi sėkmingai”, – priminė gydytojas.

Traumos panašios

J.Žukauskas vardijo aplinkybes, kuriomis vaikai smarkiai susižaloja akis: „Pas mus buvo gydytas ne vienas, nukentėjęs nuo „robinų hudų” paleistų strėlių, nuo „žvejų”, nemokančių saugiai elgtis su meškerėmis, jų kabliukais. Vaikai prasiduria akis, smarkiai lakstydami ir nepastebėdami jų akių aukštyje durų rankenos, krūmų šakos, kitų panašių daiktų. Akys labai sužalojamos, svaidantis akmenimis, kankorėžiais, dūžtant stiklams ar bendraujant su savo ar kaimynų šunimis. Šiemet kelių vaikų regėjimas buvo atsidūręs pavojuje, įtiškus į akį karštiems riebalams ar papurškus į jas iš dujų balionėlio”, – vardijo oftalmologas. Beje, sėkmingai išgydytas ir kaunietis berniukas, kurio regėjimui pavojų sukėlė statybinės kalkės.

Gydytojas J.Žukauskas dirba jau 30 metų, o kasmet į skyrių atvežami vaikai, patyrę beveik tas pačias traumas, kaip ir jo praktikos pradžioje. „Gal tik dujų balionėlių nebūdavo. Beje, sovietmečiu akių traumos dėl visokių sprogiklių buvo sunkesnės, nes anksčiau juos žmonės gamindavosi patys. Dabar dėl pramoniniu būdu pagamintų petardų ir kitų panašių šventinių akcentų vaikai nukenčia gerokai mažiau. Tų nelaimių būtų dar mažiau, jei mūsų įstatymai draustų, kaip, pavyzdžiui, Jungtinėje Anglijos Karalystėje, išleisti vaikus iki 12 metų vienus į gatvę”, – kalbėjo gydytojas.

Išties pas mus įprasta, kad vaikai vieni triratukais važinėja daugiabučių kiemuose, kuriuose zuja automobiliai, tyko kiti pavojai. Kelia nuostabą vežimėliuose prie parduotuvių ar kavinių, vieni automobiliuose palikti vaikai, kitos situacijos, kurios byloja, kad tėvai nesirūpina vaikų saugumu. Kaip, beje, ir įstatymų leidėjai. Daugybė vaikų atostogauja gatvėje, nes tėvai neturi pinigų stovykloms ir nėra kam pasirūpinti mažųjų užimtumu.

Žvairumas pavojingas regėjimui

Pagrindinės KMU Akių ligų klinikos Vaikų akių ligų skyriaus darbo kryptys: akomodacijos (akies gebėjimo prisitaikyti matyti, fiksuoti žvilgsnį) sutrikimų bei žvairumo gydymas. Daugėja naujagimių, kuriems diagnozuojama glaukoma ir katarakta (viena dažniausių šių ligų priežasčių – labai ankstyvas vaisiaus gimimas), kurioms gydyti reikalinga ypatinga lazerinė aparatūra ir aukšta oftalmologo kvalifikacija. Ir dėl vieno, ir dėl kito Vaikų akių skyrius ir poliklinika negali skųstis. Nebent tuo, kad gydytojai dažniausiai patys rūpinasi savo kvalifikacija, už tai mokėdami nemažus pinigus.

Gydytojas J.Žukauskas atkreipė dėmesį į tai, kad daugėja vaikų, kenčiančių dėl akomodacijos. Dažniausios jos priežastys: didžiuliai mokymosi krūviai mokyklose, fizinio lavinimo pamokų, kurios laikomos antraeilėmis, stoka.

Ne visi tėvai suvokia pavojų, kurį vaiko regėjimui kelia žvairumas. „Tai ne tik kosmetinė problema, – aiškino gydytojas. – Žvairuojanti akis nesivysto, todėl, pastebėjus šią akių ligą, reikia iškart kreiptis į gydytoją. Svarbu nepavėluoti, nes keturmečiam vaikui atstatyti nuo kūdikystės niokotą regėjimą jau sunku”, – tvirtino J.Žukauskas.

Pasisekė 4 metukų Rugilei, kurią mamytė atvežė iš Šiaulių – mergaitei reikėjo operuoti seniai žvairuojančią akį. Operacija pavyko. Gydytojas prognozuoja, kad operuota akis palaipsniui įpras prie naujo krūvio, jos regėjimas ateityje smarkiai pagerės.

Šešių savaičių Aida, kurią mamytė atvežė iš Rokiškio, po gydymo gulėjo pintoje lovelėje. „Kai pastebėjau ištinusius bei paraudusius dukrytės vokus ir traiškanotas akis, iškart supratau, kad reikia skubėti į Kauną. Pasirodo, Aidutė kentėjo nuo ašarų kanalėlių uždegimo”, – aiškino mažylės mama.

Anot Vaikų akių ligų skyriaus vyriausios slaugytojos Birutės Janulevičienės, tik tie vaikai lieka su regėjimo negalia, kurių tėvai labai užimti, neturi laiko savo atžaloms, jų sveikatai arba galvoja, kad „viskas praeis, kai užaugs”.

Virginija Skučaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.