Sunkiai per avariją sužalota Vilniaus rajono gyventoja mirė nesulaukusi reanimacinės brigados. Medikai kaltinami vengę atlikti savo pareigą, todėl planuojama pradėti ikiteisminį tyrimą. Policijos pareigūnai aiškina, kad greitoji pagalba buvo kviečiama net kelis kartus, tačiau jos ilgai nesulaukta. Be to, atsisakyta siųsti reanimobilį. Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta darbo grupė aiškinsis, ar medikai padarė viską, kad išgelbėtų nepilnametės gyvybę.
Partrenkė girtas vairuotojas
Vilniaus rajono gyventoja Asta Čivilytė mirė nuo sužalojimų, patirtų avarijos metu liepos pabaigoje. Paauglę su drauge joms einant Rudaminos miestelio centre šaligatviu partrenkė girto vairuotojo vairuojamas automobilis. Iš po ją prispaudusios mašinos mergaitė buvo ištraukta dar gyva. Sužeistąją reanimuoti bandė į įvykio vietą atskubėjusi netoliese gyvenusi medikė.
Tuo tarpu greitosios pagalbos teko laukti, pasak liudytojų, net 40 minučių. Jai atvykus paaiškėjo, kad tai paprastas automobilis, nors buvo prašyta atsiųsti reanimacinį. Avarijos vietoje buvę policijos pareigūnai tvirtino, kad tai daryti sostinės Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai atsisakė, nes rajoną aptarnauja Vilniaus rajono greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Ji reanimobilio neturi. Deja, apie pusvalandį po avarijos buvusi gyva sužeistoji jau buvo mirusi. Ar dėl to kalti medikai, kurie nesiuntė reanimacijos brigados, aiškinsis prokuratūra. Medikai gali sulaukti kaltinimų, kad vengė atlikti savo pareigą.
Sudarys darbo grupę
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas Vytautas Radavičius informavo, kad ministerija nusprendė įvykiui ištirti sudaryti darbo grupę: „Pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kas ten buvo. Neįvardytas nei avarijos laikas, nei nieko. Vieni sako, kad greitoji neatvyko pusvalandį, kiti – 40 minučių. Bus sudaryta darbo grupė ir bandys aiškintis”.
Specialisto teigimu, reanimobilis nevaidina lemiamo vaidmens suteikiant pirmąją pagalbą, nes visi greitosios medicinos pagalbos automobiliai yra aprūpinti būtinomis pagalbos priemonėmis. Yra ministro įsakymas, reglamentuojantis reikalavimus greitosios pagalbos automobiliams, kokia aparatūra juose turi būti, kad galėtų suteikti visą reikiamą pagalbą gyvybinėms funkcijoms palaikyti. GMP specialistai turi turėti tam tikrą kvalifikaciją, yra reikalavimai ir jų komandoms.
„Šių reikalavimų greitosios medicinos pagalbos įstaigos laikosi”, – tikina V.Radavičius. Jo teigimu, kokį automobilį ar medikų brigadą reikia siųsti, sprendžia patys medikai, atsižvelgdami į indikacijas.
Kol kas ministerijos vadovas nesiryžta nei smerkti, nei teisinti abejingumu kaltinamų medikų, nes neturi pakankamai informacijos: „Telefonu man pavyko sužinoti nedaug ką, todėl neskubu daryti išvadų”.
Turi reikiamą įrangą
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis turi vieną reanimobilį. Stoties vadovo Nerijaus Mikelionio teigimu, dar vienas automobilis kartu su reanimacijos brigada prireikus pasirengęs atlikti pavadavimo funkciją.
„Reanimacijos automobilį ir reanimacijos brigadą siunčiame tik esant reikalui. Tai sprendžia įvertinęs gautą informaciją apie situaciją budintis dispečeris”, – aiškino N.Mikelionis.
Paklaustas, ar vieno reanimobilio pakanka visam miestui aptarnauti, Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas patikino, kad prireikus tokios pagalbos jos gyventojai sulaukia. Pagal šiuo metu galiojančią greitosios medicinos pagalbos koncepciją, reanimacinę pagalbą teikia įprastas automobilis, turintis atitinkamą įrangą. Pagal tai jie klasifikuojami į tris tipus.
A tipo automobilis turi visą reanimacinę įrangą. B tipo yra aprūpinti gyvybinėms funkcijoms palaikyti būtina įranga. C automobiliai skirti ligoniams pervežti, tad juose yra tik minimali aparatūra. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis naudojasi 25 automobiliais. Iš jų 2 turi reanimacinę įrangą. Dar 10 automobilių, gautų pagal Pasaulio banko projektą, turi visą gyvybei palaikyti būtiną aparatūrą.
N.Mikelionio teigimu, ne mažiau svarbi kiekvieno greitosios medicinos pagalbos darbuotojo – ir bendruomenės slaugytojo, ir gydytojo kvalifikacija. Jie privalo mokėti suteikti adekvačią skubią pagalbą ir palaikyti paciento gyvybines funkcijas, kol jis bus pristatytas į gydymo įstaigą.
„Darbuotojų kvalifikaciją siekiame gerinti. Kartu su kitomis įstaigomis dalyvaujame ES finansuojamame projekte, skirtame darbo jėgos kompetencijos ugdymui. Tai gera proga pasimokyti mūsų specialistams pagal Europos ir Amerikos standartus teikti pirmąją pagalbą”, – sako pašnekovas.
Važiuoja ir į rajoną
Kaune, kaip ir sostinėje, miestą aptarnauja viena greitosios medicinos pagalbos stotis, o rajoną – kita. Tačiau N.Mikelionis tikina, kad iškviesti jo vadovaujamos tarnybos medikai vyksta ir į rajoną: „Yra sudaryta sutartis su Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotimi, kad ši prireikus galėtų išsikviesti mūsų reanimacinį automobilį. Ir mes vykstame”.
Pasak N.Mikelionio, problemų kyla dėl to, kad greitoji medicinos pagalba Lietuvoje aptarnauja teritoriniu principu: „Pavyzdžiui, netoli miesto esančioje kavinėje, kur pietauja kauniečiai, kas nors atsitinka. Žmonės paprastai skambina mums. Tokiu atveju turėtų važiuoti rajono medikai, jiems netgi būtų arčiau. Kartais perduodame iškvietimą jiems, kartais važiuojame patys”.
Teritorinis darbo pasidalijimas lėmė, kad įvykio Vilniaus rajone metu sužeistiesiems teko ilgai laukti medikų. Policijos pareigūnai norėdami iškviesti reanimobilį skambino bendrosios pagalbos telefonu 112 ir buvo sujungti su Vilniaus rajono greitosios medicinos pagalbos stotimi, kuri reanimobilio neturi. Miesto greitosios medicinos pagalbos stotis buvo apkaltinta, kad atsisakė jį siųsti, tačiau jos darbuotojai tikino nesulaukę iškvietimo.
Matyt, tokių atvejų pasitaiko ir daugiau. Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi projektą, kuris numato, kad sostinėje veiktų vienas bendrosios pagalbos centras ir viena dispečerinė, kuri galėtų tiksliau nukreipti iškvietimus, tada žmonės greičiau sulauktų pagalbos.
Giedrė Budvytienė