Atostogos bei jų išvakarės ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui – kūrybiškiausias metas.
Regis, kaip tik tokiu metu premjeras suformulavo tris svarbius savo politinio credo apibrėžimus. Kai kas net puls tvirtinti, kad per G. Kirkilo atostogas iš jo lūpų išgirdo daugiau premjero pasaulėžiūrą apibrėžiančių dalykų, nei per visus jo vadovaujamos vyriausybės darbo metus.
Visų pirma, prieš išeidamas užtarnauto poilsio premjeras suabejojo „Transparency International” Lietuvos skyriaus pateikiamų šalies korupcijos suvokimo indeksų objektyvumu. Vėliau, reaguodamas į kritišką Lietuvoje gyvenusio norvegų politologo Svenno Arne Lie šalies demokratijos būklės analizę, pavadino ją „nedraugiška” ir nepagrįsta. Galų gale įtakingo britų savaitraščio „Economist” priedo prognozę, kad mažumos vyriausybė neištemps iki kitų metų rudenį įvyksiančių Seimo rinkimų, sukritikavo ypač griežtai: „Tos prognozės remiasi neteisingomis prielaidomis”.
Tiesą pasakius, nebūtų nieko naujo – dauguma jo pirmtakų premjero kėdėje anksčiau ar vėliau yra priėję prie išvados, kad tam tikri tarptautiniu mastu pripažinti konkrečios šalies raidos vertinimo kriterijai yra neobjektyvūs, neteisingi, diskriminaciniai arba – suvis „čepucha”. Jeigu jau visai atvirai, iš gausaus nepriklausomos Lietuvos premjerų būrio šiandien būtų daug sunkiau išskirti tuos, kurie kantriai gromuliavo iš Vakarų pasiųstus nerimo signalus ir laužė galvą, kaip išspręsti problemas.
Drįsčiau tvirtinti, kad ne politinė filosofija šiandien G. Kirkilo galvoje. Vyriausybės lyderis svarsto savo išlikimo klausimą. Nors intensyviai tvirtina, jog „nesilaiko įsikibęs kėdės”, kad apsisprendimas vadovauti mažumos vyriausybei buvo ne pats naudingiausias jo gyvenime.
Praėjusių metų pabaigoje pažadėjęs atsistatydinti šiemet į gerąją pusę nepakitus „Transparency International” korupcijos suvokimo indeksui Lietuvoje G. Kirkilas žengė po šia giljotina savo noru.
Po A. Brazausko palikto kvapo jam verkiant reikėjo konkrečių „naująją bangą” socialdemokratų politikoje skelbiančių ženklų. Tada jis rizikavo, o šiandien, senkant paskutiniam smėlio laikrodžio smilčių pusmečiui, supranta persistengęs. Lietuvoje nepasikeitė nei korupcijos suvokimas, nei valdžios sprendimų skaidrumas. Juoba ne vien tikrovė, bet ir skeptiški Vakarų politologų ir žiniasklaidos komentarai, mikliai išverčiami į lietuvių kalbą, sėja visuomenėje didesnį pesimizmą.
Tad nenumaldomai artėjant laikui, kada teks padengti viešųjų ryšių politikos kredito sąskaitas, premjeras spjaudo į veidrodį. Nors dar prieš mėnesį ar du tasai veidrodis jam buvo mielas ir gražus.
Kalbėdamas apie „Transparency International” Lietuvos skyrių ir jo vadovą Rytį Juozapavičių jis sako: „Juk visa eilė buvo publikacijų, į jas nesulaukėme atsakymų. Įvairūs finansavimai, kas finansuoja, kas dirba, kas ir kur tyrimus atlieka, turi būti išsklaidytos tos abejonės. Tie indeksai turi būti objektyvūs. Kartu neabejoju, kad per šiuos mano vadovavimo Vyriausybei metus jie pasikeitė į gera”.
Jis skaudžiai klysta tikėdamas, kad už veidrodžio – plika siena. Greičiausiai – kokio nors Ferenco Gyurcsany’io (apsimelavusio ir atsistatydinti atsisakiusio Vengrijos premjero socialdemokrato) atvaizdas, kurio taip lengvai nenusigramdysi. Galbūt net iki politinės karjeros pabaigos.
Todėl nenustebčiau, jeigu po politinių atostogų socialdemokratai ir jų lyderis aktyviau nei bet kada iki šiol sieks ne paramos mažumos vyriausybei, o pirmalaikių rinkimų. Ne tik dėl to, kad toks žingsnis G. Kirkilui padėtų išsaugoti politinį veidą. Situacija tam pakankamai palanki: identiteto tarp pozicijos ir opozicijos tebeieškantys konservatoriai kaip niekad silpni, socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė paskelbusi nemažai viliojančių projektų, dėl kurių seilę varvina šalies verslo banginiai (prieš rinkimus būtų pats laikas susimokėti!). O socialdemokratų sugebėjimu gauti didžiausią politinį svorį neužimant nė trečdalio Seimo laktų ir taip niekas neabejoja.
Tad nenumaldomai artėjant laikui, kada teks padengti viešųjų ryšių politikos kredito sąskaitas, premjeras spjaudo į veidrodį
Nenustebčiau, jeigu po politinių atostogų socialdemokratai ir jų lyderis sieks pirmalaikių rinkimų