Pastaruoju metu kai kuriuose Vokietijos miestuose ėmė sparčiai daugėti naujagimių. Vokiečiai net juokauja, kad šalis atsidūrė ant demografinio sprogimo slenksčio. Kas pasidarė vokiečiams? Ir ar gali iš jų pasimokyti lietuviai?
Vokietijos miestų gatvėse nėščią moterį išvysi retai, nebent lankantis Diuseldorfe. Kaip rodo šio miesto ligoninės „Kaiserwerther Diakonie” duomenys, jau pirmąjį šių metų ketvirtį šiame mieste gimė 15 proc. daugiau vaikų nei pernai, o pirmąją šių metų pusę gimstamumas padidėjo daugiau kaip 16 procentų. Gausesnis naujagimių skaičius pastebimas ir kituose Vokietijos miestuose – nuo Miuncheno iki Berlyno. Tokie pokyčiai teikia pagrindo pranašauti demografinį sprogimą. Ar pagrįstai?
Vokietijai tai nebūdinga
Padidėjęs gimstamumas glumina ekspertus, nes vokietės tradiciškai nėra linkusios gimdyti. Prieš 30 metų Vokietija galėjo „pasigirti” žemiausiu gimstamumo lygiu Europoje. Dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus kai kurie skeptikai Vokietijai pranašavo gerovės valstybės ir sveikatos sistemos krizę.
Vienos demografijos instituto direktorius Wolfgangas Lutzas teigia: „Vokiškai kalbančiose šalyse gimdymas paprastai laikomas nenormaliu dalyku. Trečdalis jaunuolių iki šiol mano, kad apskritai nenori turėti vaikų.”
Anomalija ar pokyčiai?
Kaip paaiškinti padidėjusį gimstamumą? Ar tai laikina statistikos anomalija, ar prasidėjo pokyčiai iš esmės? Demografijos ekspertų teigimu, prireiks nemažai laiko, kol bus nustatytos tikrosios padidėjusio gimstamumo priežastys. Šiaip ar taip, mokslininkai sutinka, kad šį reiškinį galėjo sukelti ekonominiai ir politiniai veiksniai.
Ekonominis veiksnys
Vienas iš populiariausių padidėjusio gimstamumo aiškinimų – Vokietijos ekonomikos atsigavimas. Dar devintajame dešimtmetyje Pietų Kalifornijos universiteto ekonomikos profesorius Richardas Easterlinas pastebėjo, kad gimstamumą lemia gaunamos pajamos. Tad nenuostabu, kad pagerėjusi ekonominė padėtis paskatino Vokietijos gyventojus galvoti apie šeimos pagausėjimą, o ekonomiškai klestinčiame Diuseldorfe jau nuo 2000 metų gimstamumo lygis nuolat didėja.
Politinis veiksnys
Diuseldorfo statistikos biuro direktorius Manfredas Golschinskis mano, kad gimstamumą lemia išmintingai vykdoma valstybės socialinė politika. Pastaruosius septynerius metus Diuseldorfo miesto biudžetas buvo perteklinis, todėl likusios lėšos buvo perskirstytos mokyklų remontui ir vaikų darželių statybai.
Be to, Vokietijoje įsigaliojo nauja pašalpų sistema. Nuo šių metų sausio naujagimio tėvai gali gauti 67 proc. atlyginimo, jei išeina motinystės ar tėvystės atostogų. Makso Planko demografijos instituto laboratorijos vedėjos Gerdos Neyer teigimu, „Skandinavijos šalys ėmėsi šios praktikos dar 8-ąjį dešimtmetį, ir ji pasirodė esanti veiksminga”. Nauja sistema, suteikianti puikią galimybę derinti darbą ir šeimą, taip pat užtikrina gimstamumą.
Feminizmo vėjai
Berlyno demografijos ir plėtros instituto direktorius Reineris Klingholzas mano, kad „Skandinavijos šalių praktikos įtaka pasireiškė ir tuo, jog vokiečiai sugebėjo radikaliai pakeisti nuomonę apie ekonominį moters vaidmenį”.
Moterys Vokietijos darbo rinkoje dalyvauja daug aktyviau nei kitose Europos valstybėse. Kita vertus, šioje šalyje trūksta vaikų priežiūros paslaugų, todėl gimus vaikui moteriai vis sunkiau suderinti darbą ir šeimą.
R.Klingholzas įsitikinęs: „Vokietijos visuomenė visada buvo susiskaldžiusi į konservatyvių pažiūrų piliečius, manančius, kad moters vieta virtuvėje, ir kairiosios pakraipos šalininkus, nepalankiai žiūrinčius į gimdymą.” Tačiau palengva toks požiūris ėmė keistis. Vokiečiai susimąstė – kas bus, jei moterys visą laiką trinsis virtuvėje arba nustos gimdyti? Galiausiai abiejų šalių atstovai susitarė, kad moterims reikėtų leisti dirbti tiek, kiek jos nori. Todėl šiandien Diuseldorfo „Diakonie” ligoninėje galima sutikti besišypsančią motiną Ulrike Ulrich. Su meile žiūrėdama į naujagimį Matsą, ji atsidūsta: „Dabar galiu šiek tiek atsikvėpti, nors neįsivaizduoju savęs visai nedirbančios.”