Milijonai pavirs milijardais

Lietuva per kelerius metus gerokai padidins išlaidas krašto apsaugos sistemai. Tikimasi, kad jau netrukus tokios išlaidos sudarys daugiau kaip vieną milijardą litų per metus, ateityje – daugiau kaip pusę milijardo eurų.

Įgyvendins Valstybės gynimo tarybos nutarimą

Vyriausybė įsipareigojo šį rudenį parengti krašto apsaugos sistemos finansavimo planą, kuriame būtų numatytas gynybai skiriamos bendrojo vidaus produkto (BVP) dalies kasmetinis didėjimas. Šį planą turi bendromis pastangomis parengti Finansų, Krašto apsaugos bei Užsienio reikalų ministerijos ir pateikti jį Vyriausybei tvirtinti.

Krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas „Kauno dienai” sakė, kad nebus keičiama įtakingiausių partijų prieš kelerius metus sutarta nuostata kasmet krašto apsaugai skirti 2 procentus BVP. Tačiau bus siekiama „išgryninti” tą procentą, kad į išlaidas krašto apsaugai būtų įrašytos tik valstybės gynybai skirtos lėšos.

Šiuo metu 2 proc. BVP išleidžiami ne tik gynybai, bet ir kitoms su nacionaliniu saugumu susijusioms institucijoms – Valstybės saugumo departamentui, pasieniečiams, policijai, netgi ugniagesiams. Tačiau NATO, kurios tikrąja nare Lietuva tapo prieš beveik pusantrų metų, reikalauja, kad deklaruojamas BVP išlaidų procentas būtų skiriamas tik valstybės gynybai, atskiriant kitas išlaidas.

Pasak G.Kirkilo, „išgryninti” krašto apsaugai skirtą BVP dalį buvo nuspręsta dar pernai įvykusiame Prezidento vadovaujamame Valstybės gynimo tarybos posėdyje. „Vyriausybė, parengdama planą, tik įvykdys Valstybės gynimo tarybos sprendimą”, – sakė ministras.

Prireiks maždaug dešimtmečio

Dar 1996 metais, siekdamos tikrosios narystės NATO, svarbiausios Lietuvos politinės partijos susitarė krašto apsaugos sistemai kasmet skirti ne mažiau kaip po 2 proc. BVP. Tačiau dėl ribotų valstybės finansinių galimybių į šį skaičių buvo įtrauktos ir kitos su nacionaliniu saugumu susijusios išlaidos.

Parengus biurokratiškai pavadintą „krašto apsaugai skiriamo BVP procento išgryninimo” planą, Lietuva per kelerius metus bandys pasiekti, kad vien gynybai būtų skiriami 2 proc. BVP.

Ministras G.Kirkilas teigia, kad šiemet gynybai biudžete skiriama maždaug 1,3 proc. BVP. Likusieji 0,7 proc. sudaro išlaidas kitoms institucijoms, susijusioms su nacionaliniu saugumu.

Pasak ministro, planuojama, kad kasmet gynybai išlaidos didės maždaug 0,05-0,1 proc. BVP. Tokiu būdu per 8-10 metų bus pasiektas Lietuvos deklaruojamas 2 proc. BVP skyrimas vien krašto apsaugos sistemai.

Išlaidos didės augant BVP

Šių metų valstybės biudžete Krašto apsaugos ministerijai skirta 837,7 milijono litų. Tai yra maždaug 1,3 proc. BVP. Ši suma sudaro maždaug dvidešimtąją dalį metinių valstybės išlaidų.

Planuojama, kad kitąmet krašto apsaugos sistemai turėtų būti skirta apie 1,35-1,38 proc. BVP, tai yra maždaug 920-935 mln. litų.

Kasmet Lietuvos BVP paauga maždaug 5-6 proc., todėl ir išlaidos krašto apsaugai atitinkamai turėtų didėti.

Tikimasi, kad 2007 metais gynybai bus skirta jau beveik 1,5 proc. BVP, tai yra apie 1,05-1,1 mlrd. litų. Planuojama, kad tais metais Lietuva įsives eurą. Konvertavus litus į eurus išlaidos krašto apsaugai sudarys maždaug 305-310 mln. eurų.

Jeigu 2015 metais Lietuvos BVP sudarys maždaug 90-105 mlrd. litų (26-30,4 mlrd. eurų) ir įgyvendinus 2 proc. BVP skyrimo vien šalies gynybai planą, šios išlaidos tais metais sudarytų maždaug 1,8-1,9 mlrd. litų (520-550 mln. eurų).

Stasys Gudavičius