Įvairių motyvacinių priemonių darbuotojams ieškantys verslininkai vis dažniau savo įmonėse dirbančius žmones draudžia visą parą galiojančiu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.
Tokias tendencijas skatina ir liūdna statistika – Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių pagal mirčių nuo traumų statistiką.
Anot bendrovės „PZU Lietuva” projektų vadovo Vincento Nesavo, pernai europiečiai patyrė per 20 mln. įvairių traumų, lietuviai – 344 tūkst. Apie 64 tūkst. atvejų patirtus sužalojimus Lietuvos gyventojams teko gydytis ligoninėje. Traumos ir apsinuodijimas Lietuvoje yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis. Vien eismo įvykiuose per metus Lietuvoje žūva apie 800 žmonių, o sužalojama dešimt kartų daugiau. Pernai 100 tūkst. žmonių mūsų šalyje teko 104,1 mirties nuo traumų atvejų. Sveikatos apsaugos ministerija šį rodiklį yra užsibrėžusi sumažinti 30 proc.
„Daugiausia nuo traumų nukenčia dirbantys žmonės – 68 procentų atvejų. Darbingo amžiaus lietuvis vyras susižaloti arba mirti nuo traumos turi 3-4 kartus daugiau šansų nei kitų socialinių grupių atstovai. Kol kas tarp verslo klientų užsakomų paslaugų dar dominuoja darbuotojų draudimas darbo metu, tačiau vis dažniau darbuotojai apdraudžiami visą parą ir visame pasaulyje galiojančiu draudimu”, – sako V. Nesavas.
Anot jo, draudimo rinką plečia ir valstybė, įstatymais įvesdama privalomą draudimą tam tikrų profesijų atstovams – statybininkams, apsaugininkams ir t.t.
Pokalbininko teigimu, Lietuvoje egzistuojantys draudimo įmokų dydžiai atspindi visuomenės elgesį. Pavyzdžiui, vadinamoji žalioji korta vilkikams metams laiko anksčiau kainuodavo 1000-1500 litų, tačiau lietuviams vairuotojams gana dažnai užsienyje sukeliant skausmingų pasekmių turinčias avarijas, dabar už žaliąją kortą metams tenka mokėti 8000-9000 litų.
„Saugesnėse visuomenėse ir draudimo įmokos mažesnės”, – sakė V. Nesavas.