Po penkerių metų nuo įsiaudrinusių Jūros šventės dalyvių klaipėdiečius ir miesto svečius saugos nepatyrę, jauni policijos pareigūnai, o policininkų gretos bus kone trečdaliu mažesnės, nei šiandien.
Tokios liūdnos prognozės – realybė, kadangi valstybinė politika ir centrinės valdžios godumas lemia tai, kad jau dabar uostamiesčio policijoje yra per šimtą laisvų etatų, o 15 metų išdirbę aukšto lygio pareigūnai tik ir laukia, kol galės ramiai išeiti į pensiją.
Viso to priežastis – pinigai, kurių skiriama vis per mažai, o gautos lėšos švaistomos Policijos departamente: generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus tarnybinio buto, kabineto remontui ar būriui patarėjų-padėjėjų išlaikyti.
Nemoka priedų
Policijos pareigūnai Lietuvoje – trečiarūšiai valstybės išlaikomi darbuotojai, kadangi jų algų koeficientas – bene mažiausiais šalyje. Paprastas, aukštojo išsilavinimo neįgijęs inspektorius, nors ir dirbdamas itin atsakingą bei rizikingą darbą, į rankas gauna apie 800 litų. Su aukštuoju išsilavinimu – apie 1,3 tūkst. Lt.
Mažos algos nėra vienintelė priežastis, kodėl vien Klaipėdos vyriausiajame policijos komisariate (VPK) trūksta per šimtą darbuotojų. Vietos – laisvos, norinčiųjų jas užimti – mažai, o ir atkūrus etatus tektų dirbti už dyką, nes pareigūnams išlaikyti paprasčiausiai nėra pinigų.
Policijos departamento (PD) „Vakarų ekspresui” pateiktuose atsakymuose teigiama, kad visoje šalyje iš viso yra 1145 laisvos policijos pareigūnų pareigybės. Iš jų aukštesniosios grandies policijos pareigūnų – 80, viduriniosios – 605, pirminės grandies – 460.
Kitaip tariant, trūksta juodą, kasdienį darbą gatvėse atliekančių pareigūnų, kurie pirmiausiai ir užtikrina viešąjį saugumą bei reaguoja į incidentus. Skaičiuojant pagal vidutinį darbo užmokestį, laisvoms policijos pareigūnų vietoms išlaikyti reikėtų apie 39 mln. Lt.
Dabartinė situacija tiesiog nepakenčiama dar ir todėl, kad policininkams tenka dirbti kone už du. Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos pirmininkas Viačeslavas Žarkovas mūsų dienraščiui teigė, kad yra pažeidinėjami įstatymai.
„Pagal juos policininkams, kurie „dengia” laisvą etatą, turi būti mokami priedai, tačiau mes jų negauname. Priežastis – nėra pinigų. Tačiau tai – nesuvokiama. Jei Klaipėdos mieste reikia išlaikyti per 800 pareigūnų, tai tiek pinigų ir turi būti skiriama.
Dabar, pagal mūsų duomenis, skiriama tik tiek, kiek yra užimtų etatų, o trūkumui lėšų nėra. Kiekvienas komisariato ar nuovados vadovas, įpareigodamas dirbti už kitą, formaliai pažeidžia įstatymus, tačiau dirbti juk kažkas turi. Vien patrulių rinktinėje nėra apie 30 žmonių, tad reaguoti į konfliktus, palaikyti tvarką – itin sudėtinga”, – pasakojo V. Žarkovas.
Anot jo, tendencija yra neigiama – kasmet laisvų vietų vis daugėja.
„Koreguoja”
V. Žarkovas teigė, kad laisvų etatų neužpildymas Vilniuje pavadintas mistišku terminu – „koregavimo programa”. Jos esmė – žmogus išėjo iš darbo, o į jo vietą ateinančiam pinigų neskiriama.
„Kita vertus, jei ir būtų tų pinigų, norinčiųjų dirbti – ne. Mažai žmonių nori rizikuoti už menką algą, dirbti tuomet, kai visi linksminasi, per šventes, naktimis. Kad ir kriminalistai: jie turi dirbti nuo 8-os ryto iki 5-os vakaro, tačiau realiai dirba daug ilgiau ir priemokų negauna. Kitas dalykas – jiems dar nuo 1998 metų neskiriamos kompensacijos už uniformas”, – sakė V. Žarkovas.
Departamento atsakymas į šią problemą toks: kol kas nė vienas kriminalinės policijos pareigūnas uniformos negavo dėl lėšų trūkumo. Uniformos esą bus pradėtos dalyti dar šiemet, o kai jos susidėvės ir ateis nustatytas laikas jas keisti, pareigūnams bus neva pradėtos mokėti kompensacijos. Tokį atsakymą nusikaltimų tyrėjai girdi jau 9 metus.
„Man baisiausia yra pagalvoti, kas dėsis mieste po penkerių metų. Vien mano vadovaujamoje nuovadoje yra nemažai 15 metų ištarnavusių pareigūnų, kurie atvirai prisipažįsta, kad suėjus terminui, po penkerių metų, išeis į užtarnautą poilsį. Tiek metų dirbti policijoje išties nėra lengva”, – sakė pokalbininkas.
„Vakarų ekspreso” šaltinių teigimu, Klaipėdos VPK yra apie trečdalis 15 metų darbo stažą turinčių pareigūnų.
Policininko darbą nepatraukliu daro ir gigantiški biurokratiniai reikalavimai. V. Žarkovas sakė, jog popierių pildymas užima kone didžiausią pareigūno darbo laiko dalį. Maža to, dėl biurokratinių reikalavimų esą nuolat trūksta popieriaus.
Iškalbingi skaičiai
Klaipėdos pareigūnai teigė, kad pernai jie negavo premijų, nors uostamiesčio policininkai šalies mastu yra vertinami kaip vieni profesionaliausių. Tuo metu Neringos, Kretingos bei Klaipėdos rajonų, mūsų šaltinių teigimu, pareigūnai galėjo premijas išsimokėti po keletą kartų.
„Vakarų ekspreso” žurnalistai apie susidariusią situaciją pateikė keletą klausimų ir PD, ir Vidaus reikalų ministerijos atstovams.
Departamento darbuotojai informavo, kad klaipėdiečiams skatinti buvo skirta vos 3,2 tūkst. Lt, Neringos PK – 16,1 tūkst. Lt, nors jame dirba nepalyginti mažiau pareigūnų, o nusikalstamumo lygis – vienas mažiausių šalyje. Kretingos rajono policininkams skatinti skirta 7,3 tūkst. Lt.
Realaus policininko darbo nedirbantiems PD valdininkams išlaikyti, kurių yra arti 200, šiemet skirta arti 11 mln. Lt, Klaipėdos VPK, kuriame yra 964 pareigybės – beveik 31,5 mln. Lt. Mažiausia alga Policijos departamente – arti 1,2 tūkst. Lt.
Pasidomėjus, kokie pinigai 2007 metais skirti Klaipėdos miesto VPK pastatams remontuoti, buvo pateikti tokie skaičiai – apie 850 tūkst. Lt.
Iškalbinga yra tai, kad vien generalinio komisaro V. Grigaravičiaus darbo kabineto, priimamojo ir posėdžių salės remontui skirta 350 tūkst. Lt. Komisaro tarnybinis butas suremontuotas už 200 tūkst. Lt.
Visoje šalyje šiuo metu trūksta 1145 policijos pareigūnų
Nuo 1998 metų nė vienas Kriminalinės policijos pareigūnas negavo uniformos dėl lėšų trūkumo
Iššvaisto ne ten, kur reikia
Algimantas Matulevičius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Palyginti su Europos Sąjungos mastais, specializuotoms VRM žinyboms lėšų skiriama nepakankamai. Tačiau prieš duodant pinigus reikia reikalauti ir atskaitomybės už jų panaudojimą. Dabar lėšų panaudojimo efektyvumo ir tikslingumo kontrolė yra nepakankama. Kai kur tikrai „į kairę” išleidžiami pinigai. Centrinis aparatas išsipučia, Vilniuje už valstybės pinigus priperkama vadukams geriausių automobilių, biurai – erdvūs, suremontuoti kabinetai, todėl ir lieka periferijai trupiniai. Moka mažas algas, išsiunčia į gatvę su mintimi: „Prisirankiosit, kiek trūksta prie algos”. Yra pridaryta masė pagundų.
Ydinga yra vien tai, kad žinybos besibaigiant finansiniams metams strimgalviais ima leisti pinigus net ir ten, kur to nereikėtų daryti. Prisiperka visokių niekučių, ir vėliau sako, kad nebeturi lėšų, vėl prašo. Išties nenormalu, kad ten, kur vyksta realus darbas, ir algos mažesnės, ir techninis aprūpinimas mažiausias. Reikia kitaip akcentus sustatyti.