Klaipėdos pramonės gigantai netrukus sulauks užsienio tikrintojų.
Laisvosios ekonominės zonos kaimynystę kenčiantys Lypkių gyventojai kreipėsi pagalbos į Europos parlamento narę Margaritą Starkevičiūtę.
Ji pažadėjo išsiaiškinti, kodėl jau kelerius metus miesto valdžia nesiima spręsti gyventojų problemų.Per pastaruosius trejus metus Klaipėdos savivaldybė iš valstybės biudžeto gavo daugiau kaip penkis su puse milijono litų. Šie pinigai skirti iškeldinti Lypkių gyvenvietę ir sumokėti kompensacijoms.
Tačiau kur ir kaip lėšos naudojamos, neaišku.
„Dešimties arų sodybą su namu ekspertai įvertino trimis šimtais tūkstančių litų. Už tokią sumą Klaipėdoje sklypo nenusipirksi ir namo nepasistatysi. Prašėme palaukti, kol bus iškeldinti gyventojai, ir tada plėsti gamybą. Tačiau mūsų prašymų neišgirdo”, – europarlamentarei vakar skundėsi lypkiškiai.
M.Starkevičiūtė prisipažino, kad Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) veikla ir jai kelia abejonių.
„Rajono ir miesto valdžią informavau, kad galiu padėti, pakviesti nepriklausomus Europos Sąjungos ekspertus ištirti poveikį aplinkai. Tačiau iki šiol negavau atsakymo, todėl šiandien atvykau išsiaiškinti, kodėl jie nesinaudoja parama”, – sakė politikė.
Jeigu tarša viršija normas, anot jos, gamyklų veikla turi būti iš karto sustabdyta. Kol bus išspręsti teisminiai ginčai, politikės nuomone, gamyklos neturėtų veikti.
M.Starkevičiūtė vakar susitiko ir su Klaipėdos apskrities viršininku Vytautu Rinkevičiumi. Šis pritarė, kad kviestis ES ekspertus būtina ir rugsėjo mėnesį ketina susitikti su Lypkių gyventojais.
Europarlamentarė žadėjo Lypkių gyventojų problemą aptarti ir su aplinkos ministru, jei prireiks, ir su Premjeru Gediminu Kirkilu.
Rytinės uostamiesčio dalies mikrorajonas patenka į LEZ plėtros teritoriją.
1995 metais priimto Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 2 straipsnis teigia, kad šalia LEZ negali būti nuolatinių gyventojų.
Nors LEZ veiklą pradėjo prieš penkerius metus, iki šiol nėra iškeldinti Lypkių bei kaimyninių Švepelių gyventojai.
Abiejose gyvenvietėse įsikūrę po 30 šeimų.