Lietuva nesidera dėl jungtinės sąskaitos pateikimo Rusijai už okupacijos metais patirtą žalą Europos Sąjungos vardu, o tik siekia, kad totalitarinės ideologijos – nacizmas ir komunizmas – būtų vertinamos vienodai, teigia parlamentaras Emanuelis Zingeris.
Rusijos naujienų agentūra „Regnum” Lietuvos iniciatyvą pradėti oficialų dialogą su Europos Sąjunga (ES) dėl 20 amžiaus totalitarinių režimų įvertinimo pateikė kaip derybas dėl jungtinės sąskaitos pateikimo Maskvai Briuselio vardu.
Tuo tarpu premjero Gedimino Kirkilo sudarytos darbo grupės, kuri rengia pasiūlymus dėl Lietuvos veiksmų siekiant totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu, vadovas E.Zingeris teigia, kad Lietuva tikisi įtvirtinti europiečių sąmonėje, jog komunizmas prilygsta nacizmui, ir jei nacizmas ES lygiu yra pasmerktas, o už šios totalitarinės ideologijos neigimą yra baudžiama, tai komunizmas dar nesulaukė deramo įvertinimo.
„Mes daug plačiau žiūrime į tai nei į sąskaitos pateikimą. Mums rūpi, kad nauji ES piliečiai atpažintų praeities diktatūrų ženklus. Mes norime atnaujinti komunistinių nusikaltimų prisiminimą prancūzams, anglams, vokiečiams. O rusai kasdienės ES realybės kūrimą „nuvairavo” į santykius su jais (Maskva – BNS)”, – BNS ketvirtadienį aiškino E.Zingeris.
Po prieš kelias savaites vykusio Lietuvos delegacijos susitikimo su Slovėnijos vyriausybės atstovais išplatintame pranešime buvo teigta, kad Lietuva aptarė galimybę išplėsti totalitarinių režimų žalos klausimą ES teisinėje erdvėje.
„Lietuva pradėjo konsultacijas su Europos Sąjungos šalimis dėl 20 amžiaus totalitarinių režimų palikimo įvertinimo. Slovėnijoje (…) viešėjusi Lietuvos delegacija su Slovėnijos vyriausybės atstovais aptarė galimybę reglamentuoti dešimties naujųjų ES valstybių totalitarinių režimų patirtį visoje ES teisinėje erdvėje”, – buvo teigiama pranešime.
Tuo tarpu Rusijos naujienų agentūra šią žinią pateikė kaip Lietuvos siekį, kad ne Vilnius tiesiogiai, o oficialusis Briuselis visos ES vardu kreiptųsi į Rusiją dėl sovietų okupacijos pripažinimo.
Lietuva balandį Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikime siekė, kad į Tarybos pamatinio sprendimo tekstą būtų įtrauktas ir Lietuvos pasiūlymas vienodai vertinti nacizmo ir stalinizmo nusikaltimus bei jų vertinimą įtraukti į pamatinį ES sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos. To kol kas nepadarius, buvo nutarta rudenį surengti papildomus viešus europinius debatus šia tema.
Birželį premjeras G.Kirkilas Europos viršūnių susitikime akcentavo Lietuvos pasirengimą bendradarbiauti su Europos Komisija ir 2008 metų pirmąjį pusmetį pirminikausiančia Slovėnija derinant viešuosius svarstymus totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų tema.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacistinė Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų. Nuo 1940 iki 1953 metų Lietuva per sovietų okupaciją dėl trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų.
Pusę amžiaus – iki 1990 metų trukusios sovietinės okupacijos žalą Lietuva įvertino 80-čia milijardų litų.
Esame satelitinė Rytų valstybėlė,nesavarankiška ir su nuolankumo kauke. Todėl reiklumo nei sau,nei kitų atžvilgiu negali būti.