Investiciniai fondai gali tapti indėlių alternatyva

SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė teigia, kad investiciniai fondai gali tapti indėlių alternatyva.

Didžiausio Lietuvoje komercinio SEB Vilniaus banko prezidento patarėja, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė šalies gyventojų taupymo perspektyvas sieja su vis didėjančiu alternatyvių taupymo priemonių populiarumu, ypač investicinių fondų. Gyventojų investicijos į šiuos fondus per metus padidėjo maždaug keturis kartus.
„Šiuo metu šalyje populiarėjantys investiciniai fondai gali tapti alternatyva naujai padėtiems gyventojų terminuotiesiems indėliams, o šie galėtų tapti atsargų kaupimo priemone ar būti panaudoti išlaidoms per artimiausius 12 mėnesių. Ilgesniam laikotarpiui labiau apsimoka investuoti lėšas į pelningesnes priemones”, – sako J. Varanauskienė.
Pasak jos, mažiau patyrusiems investuotojams perteklinius pinigus būtų naudingiausia panaudoti investicinių fondų vienetams, kuriuos šiuo metu šalyje siūlo 14 Lietuvos ir 22 užsienio investiciniai fondai, periodiškai įsigyti. „Dauguma šalyje veikiančių investicinių fondų yra didelės rizikos, investuojantys į įmonių akcijų rinkas tokiuose regionuose, kaip Centrinė ir Rytų Europa bei NVS šalys. Rinktis šiuos fondus skatina mažesnė rizika nei investuojant tik į vienos pasirinktos įmonės akcijas”, – teigia SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė. Į šias akcijų rinkas ekspertė pataria investuoti ne daugiau kaip 20 proc. lėšų, nes joms ir toliau bus būdinga didelė rizika.
J. Varanauskienė mano, kad investiciniams fondams įsitvirtinant kaip terminuotųjų indėlių alternatyvai, rinkoje turėtų populiarėti vidutinės ir mažesnės rizikos investiciniai fondai, taip pat toliau augs valstybės subsidijuojamų investavimo priemonių portfeliai – trečios pakopos pensijų fondų ir gyvybės draudimo. Į šias priemones ir mažesnės rizikos investicinius fondus J. Varanauskienė gyventojams rekomenduoja investuoti iki 50 proc. naujų taupymui skiriamų lėšų. Pasak jos, proporcija, kaip paskirstyti taupymui ar investavimui skirtas lėšas, turėtų priklausyti nuo investuotojo amžius, jam priimtinos rizikos, planuojamų pinigų srautų ir numatomų įvykių, galinčių turėti įtakos išlaidoms.

SEB Vilniaus bankas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.