Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai įrodė, kad diagnozė „išeminis insultas” nėra beviltiška.
Neurochirurgų komanda ėmėsi pirmieji Vakarų regione galvos smegenų kraujagyslių operacijų, kurios gali suteikti viltį pasveikti šimtams nuo insulto kenčiančių žmonių.
Klaipėdiečiai siekė įrodyti, kad insultą galima gydyti ne tik vaistais, bet ir chirurginiu būdu.
Iš laimės verkė
65-erių Albertas Smilgys tapo pirmuoju pacientu Vakarų regione, kuriam buvo atlikta išeminio insulto operacija.
„Negalėjau vaikščioti, net judinti rankų ir kojų. O dabar jaučiuosi puikiai”, – šluostydamasis ašaras kalbėjo po operacijos sveikstantis vyras.
Jam buvo diagnozuotas kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių insultas. Dėl užsikimšusios kaklo arterijos pacientui grėsė dar ne vienas insultas. Tačiau klaipėdiečių neurochirurgų komanda sugrąžino A.Smilgiui viltį pasveikti ir džiaugtis gyvenimu.
„Svarbu nepavėluoti”, – tikino vyrą operavęs Klaipėdos universitetinės ligoninės neurochirurgas Egidijus Gružas.
Trūksta žinių
Dėl neseniai įsigytos modernios įrangos padėti po insulto kenčiantiems žmonėms bus kur kas paprasčiau. Pradėti sudėtingas galvos smegenų kraujagyslių operacijas galimybė atsirado prieš pusantrų metų, kai į ligoninę iš Kauno universiteto medicinos klinikų į Klaipėdą atvyko dirbti neurochirurgų komanda bei intervencinis radiologas Algimantas Šimkaitis.
Modernaus angiografo pagalba specialistas gali nustatyti tikslią diagnozę ir tinkamai paskirti gydymą arba parengti pacientą operacijai. Be šių tyrimų operuoti paciento galvos smegenų kraujagyslių nesiima nė vienas civilizuotos šalies ligoninėje dirbantis neurochirurgas.
„Diagnozė „išeminis insultas” nėra galutinė. Daugelis gydytojų skuba „nurašyti” ligonį. Tačiau jam galima padėti. Svarbu, kad apie naujausius gydymo būdus žinotų ne tik neurologai, bet ir šeimos gydytojai bei patys pacientai”, – sakė E.Gružas.
Operuojama dėl trombozės
Insultu kasmet serga vis daugiau žmonių. Daugiau nei pusė persirgusių šia liga lieka neįgalūs. Statistika rodo, kad insultas išsivysčiusiose šalyse yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis.
Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 272 insulto atvejai.
Insultas įvyksta sutrikus galvos smegenų kraujotakai, kai normaliai smegenų ląstelių veiklai pritrūksta deguonies. Dažniausi – išeminiai insultai. Jie įvyksta nutrūkus kraujotakai vienoje iš galvos ar kaklo kraujagyslių. Insultą sukelia susiformavęs trombas.
Operacijos metu užsikimšusi kraujagyslė išlaisvinama ir kraujas vėl gali laisvai tekėti.
„Ši operacija panaši į širdies kraujagyslių šuntavimo operaciją. Ji padeda užkirsti kelią pakartotiniam insultui. Smegenų kraujagyslė plonesniu už plauką siūlu susiuvama su vadinamąja donorine arterija. Operacija trunka apie penkias valandas. Palaipsniui kraujagyslėmis ima tekėti kraujas ir smegenys aprūpinamos deguonimi. Ligonio būklė ima gerėti. Operacija taikoma tiems, kuriems diagnozuojama miego arterijos trombozė”, – pasakojo E.Gružas.
Jo teigimu, vaistai tokiu atveju dažnai būna bejėgiai.
Įspėja ir skausmas
Kraujagyslių nepraeinamumas, vėliau galintis sukelti insultą, itin būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, dažniausiai rūkaliams.
Dėl modernios įrangos pacientui jau galima tiksliai nustatyti užsikimšimo lygį, aukštį. Tai nustatoma ultragarso tyrimu ir patvirtinama angiografija. Tik po to sprendžiama, ar pacientą galima operuoti.
Apie gresiantį insultą gali įspėti kai kurie simptomai. Tačiau žmonės neretai linkę juos ignoruoti. Tai, kad smegenims trūksta deguonies rodo šie požymiai:
Staiga nutirpsta ranka, koja ar viena veido pusė;
Staiga sutrinka regėjimas, dvejinasi akyse;
Staiga tampa neaiški ar visiškai sutrinka kalba;
Staiga sutrinka koordinacija;
Kyla staigus nepakeliamas galvos skausmas.
Kartais šie simptomai užtrunka neilgai ir gali išnykti po kelių ar keliolikos minučių. Tai vadinamieji mikroinsultai.
Pirmasis žingsnis – vizitas pas gydytoją.