Dvidešimtmetės iššūkis Kauno plėšikų madai

Kauno policija perspėja: pagausėjo pranešimų apie vagystes, kai nusikaltėliai išplėšia iš praeivių rankines, pravažiuodami pro šalį dviračiais. Šią vasarą tai vienas iš populiariausių Kaune nusikaltimų.

Pirmadienio popietės įvykiai Vilijampolėje įrodė, kad yra priešnuodžių ir prieš šios rūšies nusikaltėlius.

Vidurdienio akibrokštas

Eiline ilgapirščių auka tapusi dvidešimtmetė kaunietė vakar dienraščiui pasakojo nesitikėjusi, kad tai gali įvykti vidury baltos dienos, nors ir skubėjo darbo reikalais į nekokia šlove apipintą Vilijampolę. Dvidešimtmetė dirba vienoje televizijos bei interneto paslaugas teikiančioje Kauno bendrovėje. Prastai pažįstamoje Vilijampolėje tą popietę ji ieškojo vienos gatvelės.

„Laimė, kad beklaidžiojant teko praeiti pro policijos nuovadą”, – prisimena pašnekovė, užpulta už artimiausio kampo nuo pareigūnų būstinės. Merginos teigimu, tai įvyko Linkuvos gatvės visuomeninio transporto stotelėje. Bandant čia laukusio vyriškio pasiklausti, kaip rasti ieškomą gatvę, pro šalį dideliu greičiu pralėkė du dviračiai.

Nusižiūrėtoji į aukas užpulta iš nugaros. Jai iš rankų išplėšta rankinė. Mergina spėjo pamatyti tik nuvažiuojančiųjų nugaras, tačiau, pastarųjų nelaimei, įsidėmėjo vieno iš jų drabužius bei dviračio spalvą.

Auksinės dešimt minučių

Pagirtini, pasak pareigūnų, ir tolesni apvogtosios veiksmai. „Dažnas, atsidūręs tokioje kritiškoje situacijoje, pirmiausiai grįžta namo, dar pasitaria su namiškiais ir praneša apie nusikaltimą, kai sulaikyti įtariamųjų „karštais pėdsakais” ir su įkalčiais beveik neįmanoma”, – komentavo šią netipišką situaciją Kauno patrulių rinktinės vadas Tauris Stauskis.

Minėtu atveju apiplėšta dvidešimtmetė nesutriko, net ir likusi be mobiliojo ryšio telefono. Jis buvo pagrobtas kartu su rankine, kurioje buvo ir merginos pasas. Tikėtis visuomenės pagalbos buvo per daug rizikinga (pasak dvidešimtmetės, niekas jos ir nesiūlė), todėl mergina nusprendė bėgti į netoliese esančią nuovadą.

Tokiomis aplinkybėmis Vilijampolėje budėję važiuoti bei pėstieji Patrulių rinktinės policininkai apie šį akibrokštą sužinojo per dešimt minučių: kol apiplėštoji atbėgo į nuovadą, kol jos viršininkas operatyviai pranešė apie tai Santakos policijos komisariato budėtojui, turinčiam ryšį su Vilijampolėje patruliuojančiais kolegomis, kol budėtojas perpasakojo šiems merginos nusakytus vieno iš plėšikų požymius.

Erelis virto viščiuku

Nukentėjusiajai sėdus į nuovados automobilį ir pradėjus su pareigūnais sukti per artimiausias gatveles, Patrulių rinktinės pareigūnai, turėdami įtariamojo požymius, ieškojo jo savarankiškai.

Įtariamasis pastebėtas už kelių gatvių – minantis dviratį Vidurine gatve. Pamatęs policijos mašiną, jis dar bandė bėgti. Tačiau ne prasčiau už jį Vilijampolės gatvių specifiką išmanančių patrulių ekipažų buvo apsuptas Vežėjų gatvėje. Iš to išgąsčio vos prieš kelias minutes ereliu jautęsis plėšikas net nukrito nuo dviračio.

Įtariamasis sulaikytas su įkalčiais – apiplėštos merginos pasu. Manoma, kad likusius daiktus pavyks grąžinti, sulaikius antrą įtariamąjį.

Veltui sulaikytasis dar bandė įrodinėti nusipirkęs merginos pasą iš pažįstamo narkomano. Patruliai atpažino jį kaip neblogą savo pažįstamą, ne pirmą kartą įkliūvantį panašiomis aplinkybėmis.

Niekur nedirbantis dvidešimt devynerių metų Nerijus, kaip įtariama, atmynęs plėšikauti į Vilijampolę iš savo namų Sargėnuose, Vandžiogalos gatvėje, dviračiu, uždarytas į areštinę.

Patikimiausias būdas pasipriešinti

„Tokioje situacijoje buvau atsidūrusi pirmą kartą, – dalijosi neeilinės popietės įspūdžiais dvidešimtmetė. – Į policiją kreipiausi tik todėl, kad su kitais daiktais buvo pagrobtas ir pasas. Vilčių, kad plėšikus pavyks rasti, tikrai beveik neturėjau, o nepraėjus nė pusvalandžiui vienas iš jų jau buvo pristatytas į Santakos policijos komisariatą”.

Patrulių rinktinės vadas T.Stauskis savo pavaldinių sėkme linkęs dalytis su pačia nukentėjusiąja.

Pasak komisaro, dažnas apvogtasis ar apiplėštasis apibūdina savo skriaudiką gana trafaretiškai: aukštas arba žemas, su tamsiais arba šviesiais drabužiais. Tačiau pareigūno patirtis teigia, kad surasti nusikaltėlį gali padėti bet koks aukos įsidėmėtas specifinis jo požymis. Pavyzdžiui, užrašas ant marškinėlių ar koks nors tik šiam nusikaltėliui būdingas randas arba apgamas.

Patekus į stresinę situaciją, komisaras pataria įsidėmėti kuo daugiau nusikaltėlio bruožų: plaukų spalvą, šukuoseną, balso tembrą, užrašus ant drabužių, jų bei avalynės spalvą ir panašiai, nes tai, pareigūnų teigimu, pats patikimiausias būdas pasipriešinti jus nuskriaudusiam nusikaltėliui.

Greta Čižinauskaitė