Estijos mokslų akademijos mokslininkai neigiamai įvertino Šiaurės Europos dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu planą ir yra įsitikinę, kad Estija neturėtų leisti atlikti su šiuo projektu susijusius tyrimus savo teritoriniuose vandenyse ir ekonomikos zonoje.
Mokslų akademija, kuri Užsienio reikalų ministerijos prašymu išnagrinėjo planus tiesti Šiaurės Europos dujotiekį Baltijos jūros dugnu, pateikė griežtesnį įvertinimą, nei Estijos politikai kada nors yra išdrįsę apie tai prabilti.
Kaip rašo Estijos laikraštis „Postimes”, Estijos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Mokslų akademiją prašydama įvertinti antrinės „Gazprom” kompanijos „Nord Stream” prašymą atlikti tyrimus Estijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, kad įsitikintų, ar įmanoma pakeisti dujotiekio maršrutą ir perkelti jį pietinės Suomijos pakrantės, Estijos link.
Estijos mokslininkai atsakė vienareikšmiškai: dujotiekio maršrutas jau nustatytas ir Estija neturi pagrindo leisti atlikti tyrimus savo teritoriniuose vandenyse ir ekonomikos zonoje.
Mokslų akademijos nuomone, daug rimtesnė priežastis, dėl kurios mokslininkai primygtinai reikalauja netenkinti „Nord Stream” prašymo tiesti dujotiekį į pietus, yra ta, kad Rusijoje priimtas įstatymas, leidžiantis „Gazprom” naudoti ginklą dujotiekių apsaugai.
„Laikyti ginkluotus dalinius ekonominėje zonoje arba teritoriniuose vandenyse gali leisti tokios neutralios valstybės kaip Suomija ir Švedija, tačiau Estija ir Lenkija, kaip NATO šalys, to leisti negali”, – pastebi Mokslų akademija. Pasak jos, neatmetama galimybė, jog tokiame gylyje, kuriame bus tiesiamas dujotiekis, gali būti naudojami povandeniniai laivai.
Kaip teigiama pranešime, ateityje tai gali sukelti įtampą ar net išprovokuoti konfliktus.
Mokslininkai pastebi, kad „Nord Stream”, pagal Europos jūrų uostų asociacijos (ESPO) konvenciją, žadėjo atlikti galimos dujotiekio įtakos ekologijai vertinimą. Tačiau akademikų teigimu, Rusija nėra prisijungusi prie konvencijos ir todėl iš „Gazprom” negalima bus pareikalauti atsakomybės už galimus neigiamus dujotiekio tiesimo padarinius aplinkai.
Šiaurės Europos dujotiekį (Nord Stream) tiesia dujų bendrovė „Gazprom” ir Vokietijos koncernai „BASF AG” ir „E.ON AG”.
Projekto operatorė – kompanija „Nord Stream”. 51 proc. kompanijos akcijų priklauso dujų bendrovei „Gazprom” ir po 24,5 proc. – Vokietijos BASF ir „E.ON”.
Prognozuojama, kad iki 2010 m. 1200 km ilgio dujotiekiu iš Rusijos į Vokietiją kasmet bus perpumpuota 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų, o nutiesus planuojamą paralelinę dujotiekio atšaką, šie kiekiai turėtų padvigubėti.