Neseniai Nidoje baigėsi Nacionalinės moksleivių akademijos vasaros sesija.
Europos Sąjungos socialinio fondo ir M. Rostropovičiaus fondo „Pagalba Lietuvos vaikams” paramos dėka 72 gabiausi Lietuvos vaikai turėjo galimybę gilinti ir tobulinti savo muzikos, matematikos, chemijos, informatikos, lietuvių kalbos, ekonomikos, fizikos žinias ir gebėjimus.
Ryškiausios žvaigždės
Dvi savaites su moksleiviais dirbo Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų – Didžiosios Britanijos, Latvijos, Vilniaus universitetų bei institutų – mokslininkai, mokytojai ekspertai, psichologai, menininkai. M. Rostropovičiaus fondo dėka 12 jaunųjų pianistų, pūtikų ir smuikininkų galėjo semtis žinių ir tobulinti savo gebėjimus su tokiais šalies muzikos pasaulio autoritetais kaip Martynas Švėgžda fon Bekeris, Gabrielė Kondrotaitė ir Robertas Beinaris.
Vakarais sesijos dalyviai turėjo galimybę pabendrauti su įdomiomis ir įžymiomis asmenybėmis: į susitikimus buvo atvykę laidų vedėja Edita Mildažytė, SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, kartu su vaikais savo prozą skaitė ir analizavo rašytojas Juozas Aputis, jiems koncertavo klaipėdiečių bliuzroko grupė „Rokfeleriai”.
„Lietuvoje yra labai daug gabių vaikų. Ir ne tik prestižinėse mokyklose didžiuosiuose miestuose. Mes siekėme atrasti naujuosius talentus ir mažų miestelių, kaimų mokyklose. Tikiu, kad jų ten tikrai yra”, – teigė projekto idėjos autorė ir vadovė Kauno technologijos universiteto Matematinės sistemotyros katedros docentė, daktarė Bronė Narkevičienė.
Pasak jos, į projektą įtraukiant visus šalies rajonus, yra siekiama sumažinti regioninius švietimo sistemos skirtumus ir gabių vaikų ugdymo paslaugų kokybę priartinti prie europinio lygio. O svarbiausia – bendram tikslui sutelkti visos Lietuvos pedagogus, mokslininkus, menininkus ir visuomenės veikėjus.
Eksperimentas pavyko
Akademijos iniciatorių ir vadovų teigimu, šių metų projektas yra drąsus eksperimentas sujungti tiksliuosius mokslus pasirinkusių vaikų ir muzikų grupes.
„Į akademiją pasikviesti ir gabius muzikai vaikus idėja kilo prieš metus. Tačiau pernai jų su-burti dar nesiryžome – nežinojome ar pasiteisins bendros „moksliukų” ir „meniukų” grupės. Tačiau šiais metais, tikime, jog, rodos, tokiems skirtingiems vaikams sėkmingai galima dėstyti tuos pačius dalykus”, – sakė Rasa Kubilienė, M. Rostropovičiaus fondo valdybos pirmininkė ir viena projektų iniciatorių.
Jos teigimu, viena iš neabejotinų akademijos sėkmės priežasčių – puikūs dėstytojai. „Čia suvažiavo ne tik savo srities specialistai. Be abejonės, svarbiausias jų atrankos kriterijus – kompetencija ir patirtis dirbant su gabiais vaikais. Tačiau labai svarbu, kad žmogus būtų altruistas ir entuziastas, kad vaikams būtų su juo įdomu, kad moksleiviams jis būtų visapusiškas autoritetas”, – teigė M. Rostropovičiaus fondo valdybos pirmininkė.
Pasak R. Kubilienės, akademijoje jaunimas gauna tokių dalykinių ir asmenybės ugdymo žinių ir gebėjimų, kokių jie neįgyja įprastų pamokų metu – jiems sudaromos sąlygos mokytis pas aukščiausios kvalifikacijos tos srities, į kurią mokinys gilinasi ir yra daug pasiekęs, specialistus.
Intelektuali karta
Po įtemptų paskaitų moksleiviai sugužėdavo į sporto salę jogos ir kung fu treniruotėms arba su psichologe Jolanta Donskiene dalyvaudavo asmenybės ugdymo užsiėmimuose.
Baigiamajame akademijos vakare pristatyti jos vadovaujamų vaikų kūrybiniai projektai, pasak J. Donskienės, pranoko jos lūkesčius. „Mūsų dalyvavimas jų kurtuose projektuose buvo tik patariamojo pobūdžio – tiesiog šiek tiek kreipėme juos į galutinį tikslą. Visa kita – jų išmonė ir fantazija. Per tris dienas jų sukurti filmai atskleidė svarbiausia – dėmesys ne sau, o kitam gali suartinti visiškas priešingybes”.
„Akivaizdu, kad šios akademijos vaikams labai reikia, – džiaugėsi M. Švėgžda fon Bekeris. – Čia susirinko aukščiausio lygio profesionalai, kurie su vaikais dalijasi ne tik informacija, bet ir patirtimi bei praktika. Mokykloje jie įgauna žinių, o čia susipažįsta su pačia mokymosi sistema, t.y. jie čia išmoksta mokytis. „Mes turime pradėti galvoti, kokią Lietuvą norime matyti ateityje. Ir mes čia kuriame intelektualiąją kartą. Bendraujame su pagarba ir gerbiame vienas kitą už mintis ir išmintį. Šiandien Lietuva dar labai atsilieka nuo pasaulio savo bendravimo kultūra, o čia mes tobulėjame. Be abejonės, šioje akademijoje galėtų ir turėtų būti triskart daugiau vaikų”, – sakė muzikas.
Menkai remiama
Vienoje vakaro diskusijų profesorius Leonidas Donskis apgailestavo, kad Lietuva į švietimą ir kultūrą kol kas žiūri kaip į išlaikytines, lyg dar nesuvokdama, jog būtent šios sritys yra vieni svarbiausių sėkmingo ekonominio šalies gyvenimo katalizatoriai ir varikliai.
„Deja, šiandien Lietuva parengia per daug aukštos kvalifikacijos specialistų. Tokia situacija lemia tai, kad didžioji dalis bedarbių – aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės. Negerai, kad neturime tarpinės grandies, kuri išaiškintų specialistų poreikį, institucijos, koordinuojančios aukštųjų mokyklų ir potencialių darbdavių bendradarbiavimą. Todėl ne visada galima aklai pasikliauti valstybe, o reikia patiems būti aktyviems atpažįstant, ko reikia šaliai, – moksleivius skatino G. Nausėda. – Studijuokite užsienyje, pažinkite pasaulį, bet visam nepalikite Lietuvos”.
Investuoja į ateitį
„Esame labai dėkingi tiems mokytojams, kurie savo mokiniuose įžvelgė vienokius ar kitokius gabumus ir kurių dėka šie vaikai galėjo atvykti į akademiją.
Kad galėtų čia susirinkti, moksleiviai turėjo praeiti griežtą daugiapakopę atranką, įrodyti savo pasirengimą, t.y. ne tik demonstruoti mokyklinių dalykų išmanymą, bet ir būti dalyvavę olimpiadose, konkursuose ir ten pasižymėję. Tos investicijos su kaupu atsipirks, kai šie šiandien dar visai jauni, bet jau ne pagal metus subrendę ir motyvuoti vaikai taps diplomatais, mokslininkais, bankų valdytojais, išradėjais, verslininkais, dėstytojais ir šiaip stipriais bei socialiai atsakingais piliečiais”, – sakė R. Kubilienė.
2005-2008 metais vyksiančiame projekte naujų žinių semsis ne tik moksleiviai. Jo metu rengiamos matematikos, chemijos, informatikos, lietuvių kalbos, ekonomikos, fizikos mokytojų kvalifikacijos kursų bei seminarų sesijos. Jose mokytojai turės galimybę konsultuotis su mokslininkais bei mokytojais ekspertais, įgyti naujų dalykinių žinių, darbo su itin gabiais ir motyvuotais moksleiviais įgūdžių.
Taip pat bus rengiamos metodinės priemonės ir kita mokomoji medžiaga, reikalinga darbui su tokiais vaikais.
Gabrielė Banaitytė