Įmonės vadovas smarvės neužuodžia

Jau antrus metus Minijos gatvės pradžios ir gretimų gatvelių gyventojai dūsta nuo smarvės. Žmonės įsitikinę, kad bjaurus kvapas sklinda iš „Klaipėdos kartono”. Paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra laboratorijų, galinčių nustatyti dvoko šaltinį ir jo poveikį aplinkiniams.

Nuo smarvės pykina

Minijos gatvėje, kur įsikūrusi skaniais kepiniais garsėjanti „Javinė”, saugos tarnyba „Falck Security”, statybos ir remonto paslaugų bendrovė „Klaibuta”, tabako gaminiais prekiaujanti bendrovė, programinės įrangos įmonė bei daug kitų įstaigų ir įstaigėlių, bjauriu kvapu žmonės skundžiasi nuo pernai. Nepatenkinti ir netoliese gyvenantys klaipėdiečiai.

„Javinės” direktorė Vitalija Freitakaitė pasakojo, jog naktimis kepyklos darbuotojai negali atsidaryti langų, nes pavakare ir poilsio dienomis nuo „Klaipėdos kartono” sklinda bjauri smarvė. Žmonės skundėsi, jog šis kvapas džiovina kvėpavimo takus, nuo jo peršti gerklę, darosi bloga. Kepėjai parašė direktorei laišką apie nepakenčiamą dvoką. Šį laišką pasirašė visų cechų darbininkai.

Panašiai šioje miesto dalyje tvyrantį kvapą apibūdino ir saugos tarnybos „Falck Security” Klaipėdos regiono vadovas Arvydas Gaidukevičius. „Kai atsidarome langus, iš gatvės pasklinda nepakenčiamas dvokas. Geriau kęsti tvankumą ir karštį, negu uostyti smarvę. Dar nemaloniau, kai atvyksta svečias ar klientas, turime teisintis, kad dvokia iš lauko, – sakė A.Gaidukevičius. – Kas skleidžia kvapą, galime tik spėlioti. Įtariame, jog tai „Klaipėdos kartonas”.

Tarša viršyta dvigubai

Smarvę daugelis kalbintųjų apibūdino panašiai – ji primena lauko tualeto arba valymo įrenginių kvapus. Tačiau neretai pasklinda aitrus cheminis tvaikas, verčiantis užsiimti nosį.

Bene pirmoji ištirti, kas smardina orą ir poveikį žmogui, paprašė „Javinės” direktorė. Savivaldybė sulaukė ir gyventojų skundų.

Pernai rugsėjo pabaigoje Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atsiuntė kepėjams atsakymą, kuriame informavo, kad šio centro atestuota higienos laboratorija atliko matavimus ties „Javinės” teritorija. Tyrimo rezultatai buvo stulbinantys – nustatytas sieros dioksido kiekis ko ne dvigubai viršijo didžiausią leistiną koncentraciją. O po poros savaičių Visuomenės sveikatos centras papildomai informavo, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atliko AB „Klaipėdos kartonas” patikrinimą. Nustatyta, jog nemalonus tvaikas sklinda iš makulatūros perdirbimo cecho, kadangi masės paruošimui naudojama sulfatinė celiuliozė. Pranešta, jog įmonei pasiūlyta nutraukti šios medžiagos naudojimą.

Nuo praėjusių metų spalio įmonė šios medžiagos nebenaudoja, tačiau smarvė neišnyko.

Komisija uostinėjo

Nebeapsikentusi V.Freitakaitė šią vasarą pasiskundė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Netrukus ji gavo atsakymą ir sužinojo, kad dar birželį reaguojant į užplūdusius gyventojų skundus buvo sudaryta savivaldybės, Visuomenės sveikatos centro ir aplinkosaugininkų komisija, apsilankiusi „Klaipėdos kartone”.

Komisija apžiūrėjo visą įmonę, visur, kur tik įmanoma, uostė ir nusprendė, kad greičiausiai kvapai į aplinką sklinda iš masės paruošimo cecho, apyvartinio vandens tinklų bei nuotekų siurblinės. Įmonė įpareigota parengti planą, kaip sumažinti nemalonų kvapą bei atlikti teršalų identifikavimą ir jų matavimus.

Pasiekė aklavietę

„Klaipėdos kartono” generalinis direktorius Arūnas Pasvenskas pasakojo pats gyvenąs netoli įmonės, Šermukšnių gatvėje, tačiau jokių nemalonių kvapų nejaučiąs. Jis abejojo, ar skundai įmonės skleidžiamais kvapais negali būti inspiruoti kažkokių kitų tikslų turinčių žmonių. Tokių abejonių A.Pasvenskui sukėlė tai, jog savivaldybės valdininkai nedavė nei vieno besiskundžiančiojo adreso, nepaminėjo nei vienos pavardės.

Kad ir kaip ten būtų, A.Pasvenskas tikino, jog įmonės vadovybė pati suinteresuota išsiaiškinti dvoko šaltinį. „Kad ir kiek mums tai kainuos, norime išsiaiškinti, ar tai tikrai mūsų kvapai erzina žmones. Tačiau bėda ta, kad Lietuvoje nėra laboratorijos, galinčios atlikti tokius tyrimus”, – sakė generalinis direktorius.

Uostamiesčio aplinkosaugininkai patarė kreiptis į sostinę, o vilniečiai pasiuntė juos atgal pas klaipėdiečius. Aplinkos tyrimų departamentas įmonei padėjo tik teoriškai – nurodė interneto svetainę, kurioje galima rasti aplinką tiriančių laboratorijų adresus. Visos jos atsakė trumpai ir nedviprasmiškai negalinčios atlikti tyrimo. Liko vienintelė viltis – Vilniaus technikos universitetas. Šiomis dienomis iš atostogų grįš mokslininkas, galintis atsakyti, ar universiteto laboratorija pajėgi atlikti tokius tyrimus.

Įmonės vadovas spėlioja, ar bjaurus kvapas negali sklisti nuo kurios nors uosto įmonės. O žmonių sąmonėje tebėra išlikęs ryškus prisiminimas, kai Celiuliozės ir popieriaus kombinate buvo verdama celiuliozė ir visas rajonas kentė nuo smarvės. Tačiau jau 12 metų, kai Klaipėdoje tokios gamybos nebėra.

A.Pasvenskas tikino vakar pirmą kartą iš „Klaipėdos” sužinojęs apie tai, jog uostamiesčio Visuomenės sveikatos centro higienos laboratorija yra atlikusi oro taršos matavimus. Direktorius stebėjosi, kad su tyrimo rezultatais nebuvo supažindinta įmonė. „Kažkokia mistika, mes visoje Lietuvoje ir už jos ribų ieškome, kas galėtų ištirti kvapų šaltinį ir paaiškintų, kaip jų atsikratyti, ir netikėtai paaiškėja, kad tokie tyrimai jau buvo atlikti”, – stebėjosi A.Pasvenskas.

Daiva Janauskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.