Kaune vykstančiame tarptautiniame medikų seminare, skirtame katastrofų medicinos klausimams, dalyvauja išskirtinis asmuo – JAV prezidento Džordžo V. Bušo specialusis patarėjas Erikas Nodžis, į šias pareigas paskirtas po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Amerikoje.
Iš priėmimo skyriaus – į Baltuosius rūmus
Apie didžiausias pasaulio nelaimes galintis be perstojo kalbėti katastrofų medicinos specialistas 50 metų E.Nodžis yra padėjęs karų, uraganų, vulkanų ir žemės drebėjimų aukoms Kosove, Rytų Timore ir septyniolikoje Afrikos šalių.
Buvęs ligoninės priėmimo skyriaus gydytojas šiuo metu JAV atsakingas už pirmosios pagalbos teikimą po masinių katastrofų.
Iki 2001 metų rugsėjo 11 dienos jis vadovavo Ligų kontrolės ir prevencijos centro pasirengimo kovai su bioterorizmu skyriui. Nuo kitos dienos prasidėjo jo kelis mėnesius trukęs darbas 7 dienas per savaitę, kai bet kuriuo paros metu jis turėjo būti pasiekiamas.
E.Nodžis tiesiogiai konsultavo Dž.V.Bušą, kitus aukštus pareigūnus medicinos ir bioterorizmo klausimais.
Tris savaites po nelaimės jis dirbo, organizuodamas medicininę pagalbą nukentėjusiesiems Pasaulio prekybos centre.
Amerika katastrofoms nebuvo pasirengusi
Būdamas jaunas gydytojas, E.Nodžis dirbo greitojoje medicinos pagalboje. „Priėmimo kambaryje dažniausiai tekdavo priimti po vieną pacientą, tačiau būdavo ir taip, kad vieną po kito veždavo nukentėjusius masinėse nelaimėse. Taip susidomėjau katastrofų medicina, vėliau tapau profesoriumi turbūt geriausioje JAV – Džonso Hopkinso ligoninėje. Ten susitikau su profesoriais, dirbusiais visame pasaulyje, kur siautėjo uraganai, žemės drebėjimai”, – pasakojo JAV gimęs japonų kilmės gydytojas.
E.Nodžis pripažįsta, kad dar neseniai JAV nebuvo pasirengusios masinėms katastrofoms. „Kartą, kai Čikagoje įvyko didžiulė traukinių avarija, paaiškėjo, kad nėra radijo ryšio tarp greitosios medicinos pagalbos ir ligoninių. Tuomet į ligonines šimtai sužeistųjų buvo atvežami be jokio perspėjimo. Ar įsivaizduojate, ką tai reiškia?” – pasakojo amerikietis.
Jis prisiminė kitą nelaimę, kai lėktuvo katastrofoje Čikagoje žuvo 360 žmonių. „Jei būtų buvę sužeistųjų, jie greičiausiai būtų mirę, nes didžiuliame oro uoste nebuvo nei ligoninės, nei gydytojų. Ir taip buvo Čikagoje, kurios oro uostas tuo metu buvo vienas didžiausių visose JAV”, – stebėjosi E.Nodžis.
Armėnijos pamokos
Pradėjęs dirbti katastrofų vietose, E.Nodžis suprato, kad greitosios pagalbos įgūdžiai mažai naudingi. „Mes dažniausiai atvykdavome per vėlai. Jei nori padėti, turi suspėti per „auksinę valandą”. Taip vadinu laiką, kai chirurgai gali padėti, nes po 24 val. išlikusieji po katastrofų dažniausiai jau neišgyvena”, – sakė jis.
„Mano pirmoji didžiulė katastrofa, kur dirbau, buvo Armėnijoje 1988 metais. Tada per siaubingą žemės drebėjimą žuvo 40 tūkstančių žmonių. Gydytojai į nelaimės vietą galėjo atvykti tik po savaitės. Tačiau po savaitės jau reikia ne chirurgų, o švaraus vandens, sanitarijos prekių, maisto, reikia kontroliuoti infekcines ligas. Suvokiau, kad mano greitosios pagalbos darbe įgyti sugebėjimai nebuvo labai naudingi, todėl grįžau mokytis epidemiologijos”, – pasakojo E.Nodžis.
Trukdo mitai
Medikas pažymėjo, kad po gamtos katastrofų beveik niekada nekyla epidemijų – choleros ar pan. „Bet vis dar pasiduodame kažkokiems mitams. Visi laikraščiai po Azijos cunamio baugino epidemijomis, bet ten jų nebuvo. Gydytojus vis dar reikia mokyti, kad po gamtos katastrofų epidemijų nebūna. Jos kyla karo regionuose, pabėgėlių stovyklose, kur vienoje vietoje susitelkia minios žmonių”, – teigė E.Nodžis.
Jis taip pat dirbo Gamtos katastrofų programos direktoriumi, vėliau tapo Pabėgėlių medicinos programos vadovu. „Taip pat buvau pakviestas dirbti į Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) biurą Ženevoje, kur dirbau departamento, kuris rūpinasi karo aukomis, vadovu. Lankiausi buvusiose Jugoslavijos šalyse, septyniolikoje Afrikos valstybių. 2000 metais mane iškvietė atgal į Ameriką.
Pasiūlė tapti naujos – bioterorizmo programos direktoriumi, nes JAV vis didėjo nerimas dėl terorizmo. Amerika buvo patyrusi skaudžių nelaimių: 1993 metais bombos sprogimas Pasaulio prekybos centre, bomba Oklahomoje, be to, Japonijos metro buvo surengta dujų ataka. Iš pradžių dirbome 5 žmonės. Dabar programoje dirba 500 žmonių”, – lygino jis.
Genialiai sumanyta ataka
Ar tai reiškia, kad JAV nebuvo pasirengusios rugsėjo 11-ajai? „Buvome pasirengę, bet niekas nesitikėjo savižudžių keleiviniuose lėktuvuose. Tai buvo genialiai sumanyta ataka, iš karto žuvo 3000 žmonių. Tada paaiškėjo, kad policija, ugniagesiai, gelbėtojai naudojo skirtingus dažnius, todėl negalėjo tarpusavyje bendrauti radijo ryšiu.
Po kelių savaičių buvau iškviestas į Vašingtoną kurti naują pirmosios pagalbos valdymo centrą. Kai norėjau grįžti namo į Atlantą, pasiekė žinia apie pirmąjį juodligės atvejį. Tai vėlgi buvo geniali ataka, panaudojant pašto sistemą”, – pasakojo E.Nodžis.
Netrukus jis buvo pakviestas 6 mėnesiams į Baltuosius rūmus dirbti kuriant Nacionalinio saugumo ministeriją, iš karto praminta superministerija. „Tada turėjome rūpintis sugriautu Pasauliniu prekybos centru, juodligės plitimu, invazija į Afganistaną. Kai buvo padarytas darbas Baltuosiuose rūmuose, pradėjome kurti naują ministeriją. Tai buvo didžiausia permaina JAV vyriausybėje per pastaruosius 60 metų. Net 22 žinybų darbuotojai buvo sujungti į vieną ministeriją, kurios užduotis – saugoti ir ginti JAV. Ši ministerija kontroliuoja visas saugumo tarnybas. Taip buvo sukurta visiškai nauja žinyba, kurioje dirba 200 tūkstančių žmonių – jie visi stengiasi, kad amerikiečiai jaustųsi saugūs”, – aiškino katastrofų medikas.
„Dabar dirbu Ligų kontrolės ir prevencijos centro Vašingtono biure, turiu užtikrinti, kad tėvynės saugumo ir gynybos reikalai būtų sklandūs”, – sakė jis.
E.Nodžis nėra matomas laikraščiuose, televizijoje. „Dabar Dž.V.Bušas mano patarimų neprašo. Jis turi daug patarėjų. Pavyzdžiui, Kondolizą Rais. Tiesa, gali būti, kad prieš patardami Dž.Bušui, jie klausia mano nuomonės”, – šypsosi E.Nodžis.
Prognozuoja naujus išpuolius
Katastrofų medikas yra perspėjęs apie būsimuosius naujus iššūkius. „Esu visiškai įsitikinęs, kad šiame amžiuje JAV patirs cheminę, biologinę ar branduolinę ataką. Taip sprendžiu iš to, ką žinau apie situaciją pasaulyje. Prisiminkime nesenus įvykius Londone. Metro JAV yra toks pat pažeidžiamas. Neabejoju, kad Amerikoje turėsime sprogdinimų metro ir savižudžių atakų”, – sakė E.Nodžis.
Jis pripažįsta, kad kovoti su savižudžiais teroristais sudėtinga. „Mes negalime su jais kovoti pasitelkę armiją ar žudant kiekvieną įtariamąjį. Jei taip elgsimės, atsiras dar daugiau jaunų žmonių, kurie mūsų nekęs. Juk dabar pasaulyje tūkstančiai mokytojų moko jaunimą nekęsti JAV. Deja, dabar mes turime kovoti, kad galėtume save apginti. Turime vieną išeitį – pasaulio jaunimui aiškinti apie Ameriką, apie jos turimą laisvę, atradimus, mokslo laimėjimus. Užtruks 50-100 metų, kol pakeisime nuomonę apie Ameriką. Kaip skleisti tokias idėjas? Kas bendruomenėse labiausiai gerbiamas? Gydytojas. Galbūt reikia mediciną, joje dirbančius žmones pasitelkti kaip tiltą į taiką”, – svarstė pašnekovas.
Politikos apžvalgininkai pažymi, kad JAV nebus saugios, kol amerikiečių kariai išliks Irake ir Afganistane. „Tai nėra pati svarbiausia Amerikos problema, bet ji tikrai tarp penkių svarbiausių. Situacija sudėtinga: jei liksime – Irakas taps teroristų apgulta šalimi, jei išvyksime – bus tas pats”, – atsiduso E.Nodžis.
Lietuva gali tapti taikiniu
E.Nodžis Lietuvoje lankosi pirmą kartą, bet su lietuviais yra susitikęs daugybę kartų. „Dirbau ligoninėje Pietų Čikagoje, kur gyvena daug lietuvių ir kitų Rytų europiečių”, – paaiškino jis.
Jis buvo bene vienintelis iš medikų seminaro Kaune dalyvių, kuriam patiko lietuviškas maistas. „O, cepelinai buvo įdomu ir skanu. Man taip pat labai patiko ungurys”, – nusišypsojo E.Nodžis.
Ar Lietuva gali būti rami, kad teroristai jos nelies? „Nė viena šalis nėra saugi. Lietuva yra laisva, o kiekviena laisva šalis gali tapti teroristų, kurie nekenčia laisvės, taikiniu”, – pažymėjo jis.
„Ar Osama bin Ladenas žino mano vardą? Manau, kad jis nežino mano, kaip ir Lietuvos krepšininkų pavardžių”, – nusijuokė E.Nodžis.
Kaune vykstantį seminarą organizavo Kauno medicinos universitetas. Iš keliolikos valstybių susirinkę medikai diskutuoja, kaip geriau pasirengti gamtos ir žmonių sukeltoms katastrofoms. Seminarą remia NATO ir Pitsburgo universitetas (JAV).
Dainoras Lukas