Kaminui prižiūrėti – ir chemija, ir bulvių lupenos

Dėl dervų ir suodžių pilno kamino ne tik mažėja trauka, bet kyla ir gaisro pavojus, tačiau dėmesio valyti kaminams skiriama nepakankamai.

„Užsidegus suodžiams ugnis gali prasiskverbti pro mažiausią kamino plyšį ir sukelti gaisrą. Iš kamino pliūptelėjęs ugnies stulpas labai pavojingas”, – sakė bendrovės „Kad nebūtų šalta” vadovas Artūras Tamašauskas.

Vis dėlto, anot jo, gyventojai nelabai ir žino, kaip reikia prižiūrėti kaminą. Be to, ne taip jau retai pasitaiko, kai bandoma valyti savadarbiais įrankiais, o šie užstringa, kaminą gali net sudaužyti.

Rekomenduoja įdėklus

Kad išvengtume pavojaus, visų pirma, anot A. Tamašausko, katilas turi būti taisyklingai suderintas su dūmtraukiu – angos turi būti reikiamo dydžio ir panašiai. Priešingu atveju gali kilti traukos problemų.

Patartina naudoti ir nerūdijančio plieno kamino įdėklą. Šiuolaikiniai katilai sukurti taip, kad kuras juose degtų kuo ilgiau, naudingumo koeficientas būtų kuo didesnis, todėl į kaminą jie išleidžia nebe tokį karštą dūmą, kaip senosios krosnys.

„Kai dūmas karštas, suodžiai ne taip kimba prie sienelių. Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, židinių kaminai beveik visada švarūs”, – pastebi A. Tamašauskas.

Esant žemesnei temperatūrai, degimo produktų drėgmė kondensuojasi ant plytinio dūmtraukio sienelių, kondensatas į jas įsigeria, dūmtraukis drėksta ir yra, prie jo kimba dervos, o drėgmė gali prasiskverbti ir į patalpas.

Įdėklai neleidžia kondensatui prasiskverbti iki plytų. Be to, jį įdėjus bus ramu, kad dūmtraukyje nėra plyšių, o ir dūmai juo slysta geriau.

Pasak bendrovės „Vilpra” Klaipėdos atstovybės vadovo Evaldo Vėgėlės, specialistai rekomenduoja įdėklus į betoninius ir plytinius dūmtraukius naudoti visiems aukštą naudingumo koeficientą turintiems skystojo ir kietojo kuro katilams, o dujiniams įdėklai yra privalomi.

Bulvių lupenos ir drebulė

A. Tamašauskas pataria kaminą periodiškai valyti, geriausia bent du kartus per metus. Jei yra galimybė užlipti ant stogo, valyti galima ir patiems, bet ne su bet kuo, o naudojant specialiai tam skirtus šepečius bei kitus įrankius.

Anot E. Vėgėlės, jei stogo danga neleidžia užlipti ir valyti kamino, reikėtų palėpėje, kiek įmanoma aukščiau, turėti kamino pravalą – dureles, pro kurias bus galima jį išvalyti. Suodžiai ir dervos, anot jo, kaupiasi 5-7 metrų aukštyje, todėl durelės turėtų būti aukščiau.

„Gink Dieve, negalima kamino ar įdėklo deginti ugnimi – kaminas gali sprogti, įdėklas – susiraityti, prakiurti”, – perspėjo E. Vėgėlė.

Paprasčiausia dūmtraukio priežiūros priemonė yra suodžių deginimo katalizatorius. Tai – milteliai, beriami ant sauso kuro ir deginami. Ši cheminė medžiaga suardo suodžius, šie subyra ir lieka tik išsemti. Katalizatorius valo ir katilų vidinius paviršius, gerina degimo procesą, sumažina atmosferos užterštumą suodžiais, sieros dioksido emisiją, metalinių konstrukcijų koroziją.

Jei laikomasi naudojimo instrukcijos, ši valymo priemonė yra efektyvi, tačiau vis tiek patariama kartkarčiais kaminą valyti ir mechaniškai.

Beje, liaudyje vietoje dabartinių cheminių suodžių deginimo katalizatorių anksčiau naudotos bulvių lupenos, suodžius valo ir drebulė.

Greičiau suodžiais ir dervomis užteršiami stačiakampiai kaminai – suodžiai pirmiausia kaupiasi kampuose. Anot E. Vėgėlės, idealus kaminas yra apskritas arba ovalus.

Kaminas labiau užtunka ir nuo kai kurių kuro rūšių. Daugiau suodžių atsiranda deginant anglį, spygliuočių medieną.