Liepos pabaigoje Kaune vykusiame Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionate Lietuvos garbę gynė ir sportininkas iš Alytaus – sprinteris Rytis Sakalauskas. Jis kartu su trimis komandos draugais Donatu Krušinsku, Deividu Šeferiu ir Justinu Buragu du kartus pagerino šalies jaunimo rekordą. Estafetę 4×100 metrų įveikę per 40,73 sekundės, Europos jaunimo čempionate pelnė penktąją vietą. Iki suaugusiųjų rekordo vaikinams pritrūko vos 0,08 sekundės. „Per nosies galą”, – pakomentavo Ryčio treneris Vytautas Šmidtas.
Iš karto po čempionato atletas išvyko į Baltijos šalių lengvosios atletikos suaugusiųjų mačą Tartu, Estijoje, kuriame tarp stipriausių Lietuvos sprinterių buvo greičiausias. Jo treneris įsitikinęs – Rytis turi retai pasitaikantį talentą: „Sprinterių kalba tariant, jis turi „kablį” – koja pastatoma iš kito kampo. Tokių talentingų žmonių tėra vienas iš tūkstančių”.
Gabumai akivaizdūs
Vos antrus metus lengvąją atletiką kultivuojantis vaikinas pas V.Šmidtą atėjo paskatintas draugo. Prieš tai ilgai futbolo treniruotes lankęs atletas, pasak trenerio, iš karto parodė neįtikėtinus rezultatus: „Vos atėjęs Rytis buvo greitesnis nei penkerius ar šešerius metus lengvosios atletikos treniruotes lankantys sportininkai”. Įgimtos fizinės savybės, genai (vaikino tėtis taip pat buvo bėgikas), intensyvios treniruotės, užsispyrimas ir didelis noras lėmė, kad vos metus pasitreniravęs Rytis Šiauliuose vykusiose 2004-ųjų Lietuvos jaunių žaidynėse laimėjo jau antrąją vietą. Tuo metu šimto metrų distancijai įveikti jam reikėjo 11,35 sekundės. Trenerio teigimu, tai buvo visiškai netikėta, mat galvota apie penktąją ar šeštąją vietą, o Rytis nusileido tik vienam tikrai labai stipriam varžovui. Šiemet Lietuvos lengvosios atletikos čempionate tam pačiam atstumui įveikti atletui pakako vos 10,76 sekundės.
„Rytis tikrai perspektyvus. Dabar jis gana silpnas fiziškai. Europos čempionate kalbėjau su Anglijos atstovu ir klausiau, su kokio svorio štanga šis atsistoja. Atsakė, kad su sveriančia du šimtus kilogramų. Rytis neatsistotų nė su šimto kilogramų svoriu. O sprinteriams būtina jėga. Taigi tobulėti yra kur. Ryčiui reikia daugiau masės, vyriškumo, tačiau viskas prieš akis – juk dar visai jaunas, vos aštuoniolikos”, – sako V.Šmidtas.
Nepaisant to, ilgai sportavęs ir 100 metrų bėgimo rungtyje rekordą pasiekęs bei daugkartiniu Lietuvos čempionu tapęs treneris įsitikinęs – Tarybų Sąjungoje Rytis jau dabar būtų gavęs sporto meistro titulą. „Malonu matyti, kad mano mokinys pradėjo bėgti greičiau už mane”, – su pasididžiavimu kalbėjo pašnekovas.
Tikėjosi prizinės vietos
Vaikinas sakė, kad nors pasiektu Lietuvos jaunimo rekordu džiaugiasi, buvo minčių čempionatą baigti ir dar įspūdingesniais rezultatais: „Galvojome ir apie prizinę vietą, apie Lietuvos vyrų rekordą”. Rytis mano, kad puikiems rezultatams daugiausia įtakos turėjo geras trenerių darbas ir puikiai sustyguota komanda.
Prieš varžybas pusantros – dvi valandas per dieną besitreniruojantis sprinteris su savo treneriu savaitei dar buvo išvykęs į sporto stovyklą Palangoje, o jai pasibaigus savaitę treniravosi Kaune. Čempionatas vaikinui paliko puikų įspūdį: „Draugiška komanda, gerai sutarėme su užsienio atstovais. Renginys puikiai organizuotas, aukšto lygio”. Gyvenimo sąlygomis, maitinimu sportininkas taip pat liko patenkintas.
Greičiausias Lietuvoje
Kalbėdamas apie artimiausius ateities planus Rytis sakė norįs toliau gerinti rezultatus ir tapti pirmas Lietuvoje. Jo treneris tikino, kad šiuo metu jaunuolis jau yra greičiausias Lietuvos žmogus, – talentingas sportininkas iš karto po čempionato startavo Estijoje, Tartu, vykusiame Baltijos šalių suaugusiųjų mače, į kurį atvyksta stipriausių sportininkų, ir savo distanciją (100 metrų) nubėgo greičiau už kitus dalyvius lietuvius.
Šiemečiame Lietuvos lengvosios atletikos žiemos čempionate alytiškis 60 metrų vyrų bėgimo rungtį įveikė trečias.
Pasak V.Šmidto, tai ne visai Ryčio rungtis, mat vaikinas aukštas, o šioje rungtyje geriau sekasi trumpesnes kojas turintiems žemesnio ūgio sportininkams, taigi šis rezultatas geresnis, nei tikėtasi. Liepos pradžioje Kaune vykusiame Lietuvos čempionate alytiškis šimtą metrų nubėgo taip pat trečias.
Ateitį sieja su sportu
Rudenį į dvyliktą klasę eisiantis Rytis galvoja apie sportininko, o vėliau – apie trenerio karjerą. Norėtų studijuoti ekonomiką arba informatiką, jei nepavyks, rinksis studijas Lietuvos kūno kultūros akademijoje. Trenerio V.Šmidto manymu, taip derindamas sportą su mokslu, auklėtinis turėtų puikias sąlygas rengtis olimpiadai – tai dar vienas atleto tikslas.
Vaikinas įsitikinęs, kad iš lengvosios atletikos bent jau kol kas Lietuvoje pragyventi neįmanoma, todėl reikia gerinti rezultatus ir aukštas vietas pelnyti tarptautiniu mastu.
Rekordininkui sportas yra ir laisvalaikio praleidimo būdas. Nors pastaruoju metu vaikinas jo turi nedaug, net ir nesitreniruodamas mėgsta žaisti krepšinį, futbolą.
Labiausiai stinga lėšų
Kalbėdami apie lengvosios atletikos ateitį Lietuvoje tiek Rytis, tiek jo treneris kaip didžiausią trukdį eiti pirmyn įvardijo skiriamų pinigų stygių. „Krepšiniui Lietuvoje duodama daugiau lėšų nei visoms kitoms sporto šakoms kartu sudėjus. Aš nesu nusistatęs prieš krepšinį, bet negalima žaisti į vienus vartus. Pasaulyje krepšinis tikrai nėra toks populiarus kaip lengvoji atletika”, – kalbėjo V.Šmidtas ir šyptelėjo, kad Virgilijus Alekna ir Afrikoje Alekna, – ne vien tik apie Arvydą Sabonį taip galima pasakyti.
Trenerio teigimu, Lietuva turi vos vieną tokio lygio stadioną, kokių Estijoje yra dešimt, Latvijoje – aštuoni. Tai atspindi ir rezultatai – Baltijos suaugusiųjų mače vietos pasiskirstė atitinkamai: „Koks finansavimas, sporto bazės, tokie ir rezultatai”, – sakė V.Šmidtas. Su šypsena jis kalbėjo apie vieno Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos atstovo nuostabą išgirdus, kaip alytiškis atletas treniruojasi. „Pamatęs Rytį, jis pasakė, kad mes turime labai geras sąlygas. Kai aš pasakiau, kad mes bėgiojame basi per žolę, iš pradžių jis net nesuprato”.
Nepaisydamas visų sunkumų, V.Šmidtas optimistiškai kalbėjo apie lengvosios atletikos ateitį tiek Alytuje, tiek visoje Lietuvoje ir tikino matąs jos lygį kilsiant. „Aš, kaip sprinteris, besitreniruojantis jau 35 metus, galiu pasakyti, kad Lietuvos čempionate tiek daug sportininkų, šimtą metrų nubėgusių greičiau nei per 11 sekundžių, seniai mačiau”.
Kastė Geležūnaitė