Nors asmeninis automobilis vis dar yra pagrindinė transporto priemonė, dauguma Europos piliečių gerai supranta automobilių poveikį aplinkai ir kelių eismo situacijai. Sprendžiant iš neseniai atliktos ir šiandien skelbiamos Eurobarometro nuomonių apklausos, daugelis europiečių palankiai vertina priemones, kuriomis populiarinamas viešasis transportas ir skatinami tausesni keliavimo būdai. Be to, apklausos rezultatai atskleidžia piliečių požiūrį į oro susisiekimo saugumą ir lėktuvų keleivių teises.
„Kaip rodo apklausos rezultatai, ES piliečiai daug keliauja, tikisi aukštos kokybės transporto paslaugų ir nori naudotis patikimomis transporto sistemomis, – sakė už transportą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Jacquesas Barrot. – Stengiamės, kad transporto politika kuo labiau atitiktų piliečių poreikius ir lūkesčius; piliečiai tikisi geresnės aplinkos apsaugos, didesnio saugumo, mažesnių spūsčių miestuose ir platesnių vartotojų teisių.”
Eurobarometro ataskaitoje apibendrintos 26 tūkstančių visose 27 ES valstybėse narėse atsitiktinai atrinktų asmenų nuomonės tokiais ES transporto politikos klausimais kaip miesto transportas, aplinkos apsaugos ir eismo aspektai, skrydžių sauga ir keleivių teisės. Iš apklausos paaiškėję pagrindiniai dalykai yra:
– Europos Sąjungoje vyrauja asmeninės motorinės transporto priemonės – 81 % ES piliečių namų ūkiuose turi automobilį. Daugumai ES piliečių (51 %) pagrindinė transporto priemonė yra automobilis, 21 % renkasi viešąjį transportą, 15 % vaikšto pėsti, o 2 % važiuoja motociklais.
– Geresnė viešojo transporto pasiūla. Pavyzdžiui, 29 % piliečių, kasdien vairuojančių automobilį, vairuotų rečiau, jei tvarkaraščiai būtų patogesni, o 28 % – jei susisiekimas reguliariais maršrutais būtų geresnis. Tačiau gana daug vairuotojų (22 %) teigė, kad jokiu būdu nesutiktų automobiliais naudotis mažiau.
– Didžioji dauguma ES piliečių (78 %) yra įsitikinę, kad automobilio tipas ir vairavimo įpročiai turi poveikio aplinkai. Daugelis (35 %) respondentų mano, kad geriausias būdas transporto išmetamo anglies dvideginio (CO2) kiekiui sumažinti – prekiauti tik mažai aplinką teršiančiais automobiliais. 30 % respondentų mano, kad efektyviausias būdas mažinti išmetamo CO2 kiekį – ekonomiškų automobilių pirkėjams suteikti mokesčių lengvatų.
– Paklausti, kokiais būdais taupė degalus praėjusiais metais (jei apskritai taupė), daugiau nei pusė respondentų, kurie savo namų ūkiuose laikomi pagrindiniais vairuotojais, atsakė keitę vairavimo stilių (57 %), daugiau vaikščioję ar važinėję dviračiu (56 %). 26 % respondentų dažniau keliavo viešuoju transportu, 25 % įsigijo taupiau kurą vartojančius automobilius, 16 % kuro netaupė nei vienu iš anketoje nurodytų būdų, o 4 % kurą taupė visais minėtais būdais.
– 36 % ES piliečių mano, kad biokuro būtų vartojama daugiau, jei jis būtų atpigintas taikant mokesčių lengvatas. Kita palankiai įvertinta (32 %) priemonė yra nustatyti gamintojams privalomus biokuru varomų automobilių gamybos standartus.
– Trys iš keturių ES piliečių (74 %) puikiai supranta, kad kelių eismui jų gyvenamoje vietovėje daug įtakos turi automobilio tipas ir vairavimo įpročiai. Didžiosios daugumos respondentų (90 %) nuomone, eismo sąlygos jų apylinkėse pagerėtų, jei tobuliau veiktų viešojo transporto sistema (49 %), jei būtų ribojamas eismas miestų centruose (17 %), jei būtų ribojamas greitis (17 %) arba būtų imamas kelių mokestis (5 %).
– Vos daugiau nei pusė ES piliečių sutiktų brangiau mokėti už aplinką mažiau teršiantį transportą (54 %). Tačiau dauguma europiečių (60 %) nepritaria teiginiui, kad visi kelių naudotojai turėtų mokėti kelių mokesčiais už spūstis ir žalą aplinkai; 35 % su tuo teiginiu sutinka.
– Daug ES piliečių (38 %) teigė retai skraidantys lėktuvais, todėl negalintys atsakyti į klausimus apie oro uostuose taikomas saugumo kontrolės priemones. Dauguma respondentų, kurie lėktuvais skraido dažnai, mano, kad oro uostų saugumo kontrolė yra tinkama (61 %), trečdalio (24 %) nuomone – nepakankama, ir tik 16 % mano, kad kontrolė yra per griežta. 46 % ES piliečių yra informuoti apie keleivių teises ES teritorijoje esančiuose oro uostuose, o 49 % apie tokias teises nieko nežino. Apytiksliai du trečdaliai pastarųjų respondentų lėktuvais neskraido, o trečdalis teigė nieko nežinantys apie tas teises, nors ir keliauja lėktuvais.