Klaipėdoje veikiančių politinių jaunimo organizacijų nariai nesutinka su paplitusia nuomone, neva mūsų jaunimas – apolitiškas. Dėl savo požiūrio į šalies valdymą apsisprendę jauni žmonės neatmeta galimybės ateityje tapti politikais ir viliasi, jog Lietuvoje įsitvirtins morali valdžia.
Tiko ir patiko
21 metų Valius Šopa nuo 2001-ųjų yra Lietuvos jaunųjų konservatorių lygos (LJKL) narys, o nuo šių metų gegužės 29 d. vadovauja šios organizacijos Klaipėdos skyriui.
Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto mechanikos inžinerijos antrakursis prisimena, kad prisidėti prie 1993 m. įkurtos organizacijos jį paskatino bičiulis. „Jis man pasiūlė įstoti į LJKL. Seminarai, išvykos, bendravimas – visa tai buvo įdomu. Antras dalykas, kuris man patiko – visos organizacijos rimtumas. Dar patiko, kad mane šiltai pasitiko ir priėmė”, – šypsosi Valius.
Anot vaikino, kalbant apie konservatyviąją ideologiją, ji jam tinka ir patinka. „Pirmiausia, mano tėvai, seneliai yra konservatyvūs, visa giminė tokia. Kai susiformavo mano asmeninė nuomonė, ji sutapo su konservatyviąja pozicija, – kalbėjo vaikinas. – Kalbant apie konservatorių veiklą, man patinka, kad jie remia šeimą, yra stabilūs ir nekaitalioja pozicijos.”
Pašnekovo teigimu, LJKL Klaipėdos skyriuje registruota apie 80 narių. Tačiau, sako pirmininkas, kaip ir kiekvienoje kitoje organizacijoje, be sąrašų popieriuje, yra realūs – t. y. kiek narių aktyviai dalyvauja veikloje, vaikšto į pasitarimus. Tokių LJKL uostamiesčio skyriuje kol kas yra apie 10.
LJKL, anot Valiaus, turi apie 500 narių. Jais gali būti 16-35 metų jaunimas. Beje, vaikinų organizacijoje kur kas daugiau nei merginų.
Vieninteliai kairieji
Būsimas Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientas Julius Pagojus pirmininkauja Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS) Klaipėdos skyriui.
LSDJS – viena seniausių jaunimo organizacijų Lietuvoje, įkurta 1922 m. Ilga istorija bei tai, jog sąjunga yra vienintelė kairiosios pakraipos jaunimo politinė organizacija mūsų šalyje, pašnekovo nuomone, nulėmė, jog šiuo metu jos narių skaičius – apie 4000. Sąjunga yra dviejų tarptautinių – Europos ir pasaulio – socialdemokratų sąjungų narė.
Pirmininko teigimu, Klaipėdos skyrius yra vienas didžiausių. Jame – apie 60 narių, iš kurių aktyviai veikloje dalyvauja 40.
Vaikinas pasakojo jau trečius metus dalyvaujantis organizacijos veikloje. „Atėjau per pažįstamus. Tada, ko gero, dar nebuvo susiformavusios mano politinės pažiūros. Bet pradėjau domėtis, susipažinau su kitomis ideologijomis ir įsitikinau, kad socialdemokratija – tai mano. Ji yra progresyviausia. Skaidrumas, iniciatyvumas, novatoriškumas – tai artimos man vertybės.”
Pavasarį per susirinkimą Julius buvo išrinktas skyriaus pirmininku. Tad veiklos padaugėjo, juolab kad vaikinas dar yra ir Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas” pirmininkas. Bet Juliui visa tai prie širdies – jis sako negalintis sėdėti namuose ir nieko neveikti.
„Partija be jaunimo – ne partija”
„Jaunimo lygos” pašnekovai pastebi, kad kiekviena partija turėtų apgalvoti savo su jaunimu susijusią strategiją.
„Partija turi aprėpti įvairaus amžiaus ir socialinių sluoksnių žmones, be abejo, jaunimą – taip pat. Jeigu partija savo politinėje programoje nenumato jokios su jaunimu susijusios strategijos, nemanau, kad ji daro visuomenei naudingus darbus, – apie bendradarbiavimą su konservatoriais – Tėvynės Sąjunga – kalbėjo Valius. – Partija be jaunimo – tai ne partija.”
Anot Juliaus, jaunimo organizacija tikrai nėra vien naujų partijos narių „inkubatorius”. „Kai kuriems jauniems žmonėms šitoks aktyvumas tėra tiesiog pomėgis, laisvalaikio praleidimas, aišku, galima su ja sieti ir ateitį”, – svarstė gimnazistas.
Julius dar neapsisprendė, ką studijuosiąs baigęs gimnaziją. Labiausiai jį traukia teisė ir politikos mokslai. Vaikinas sako greičiausiai važiuosiantis studijuoti į kitą miestą, tuomet ir savo veiklą organizacijoje kelsiąs ten.
„Jeigu eini į organizaciją, skiri jai savo laiką ir jėgas, natūralu, kad pagalvoji apie perspektyvas, – sakė jaunasis konservatorius Valius, paklaustas, ar žada sieti savo karjerą su politika. – Daug apie tai galvoju, o galutinis sprendimas paaiškės 2007-aisiais, kai vyks savivaldybių rinkimai… Jeigu aš kandidatuosiu, vadinasi, mano atsakymas „taip”.
„Merginos nesiveržia tapti vadovėmis”
Anot klaipėdiečių, dalyvaujančių politinių organizacijų veikloje, jų vadovaujamų skyrių narių amžiaus vidurkis – 19 metų, jų gretose vienodai gausu moksleivių ir studentų. Beje, Juliaus pastebėjimu, politinių organizacijų veikloje Klaipėdoje itin aktyvūs gimnazistai, ypač Vytauto Didžiojo bei „Ąžuolyno” gimnazijų auklėtiniai.
Vytauto Didžiojo gimnaziją yra baigusi ir Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ) vadė Rasa Maselskytė, kuri studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete vadybą anglų kalba. Būsimoji antrakursė yra jauniausia kada nors išrinkta LLJ pirmininkė – rinkimų metu buvo 18-metė.
Prieš dvejus metus į LLJ veiklą įsitraukusi aktyvi mergina nesutinka, kad merginų politinių jaunimo organizacijų gretose yra mažiau negu vaikinų.
„Tačiau politinių jaunimo organizacijų vadovių išties sutiksi retai. Merginos tikrai aktyviai dalyvauja tokių organizacijų veikloje, bet į valdymo organus veržte veržiasi rečiau nei vaikinai, todėl nėra tokios matomos. Asmeniškai man paprasčiau dirbti vyriškuose kolektyvuose arba kur pusiausvyra apylygė, gal dėl to, kad jau pripratau.”
Pažiūrų nekeistų
Valius sakė nenorintis pritarti paplitusiai nuomonei, neva jaunimas apolitiškas. „Man atrodo, kad jauni žmonės tiesiog nenori prisirišti prie konkrečios partijos, bet savo politinę kryptį turi. Tik dar neapsisprendė, nenori jos siaurinti”, – svarstė jaunasis konservatorius.
Noro pakeisti pažiūras ir atsisakyti narystės LJKL jam nė karto nekilę. Tačiau sulaukti iš bendraamžių įvairių reakcijų į savo veiklą teko nesyk. „Ką – konservatorius!? Tai nerūkai, negeri, su panom nesusitikinėji? A, neįdomu”, – neretai stebisi ir užgaulioja šie. Valius tik juokiasi. „Tokie stereotipai, o jais kliautis negalima”, – pastebi jis.
„Būna, kad ir komunistu išvadina, – juokiasi jaunasis socialdemokratas Julius. – Bet, manau, dauguma taip sako ne todėl, kad iš tikrųjų šitaip manytų… O kas domisi, tas tikrai supranta skirtumą tarp socialdemokratijos ir komunizmo.”
„Lietuvoje yra žengtas nemenkas žingsnis pilietiškumo link, tačiau dar reikia šiek tiek laiko, kalbėjo vaikinas. – Dar ne iki galo susiformavo politikų moralė, ne kiekvienas jaunas žmogus turi savo politines nuostatas. Bet, manau, to link einama.”
„Manau, jaunimas galėtų būti aktyvesnis. Mano aplinkoje tikrai daug tiek politiškai, tiek pilietiškai aktyvaus jaunimo. Viliuosi, kad tai vis labiau įgaus sniego gniūžtės, riedančios nuo kalno, efektą. O atskleidžiant dalį paslapties, LLJ šiuo metu kaip tik rengia projektą, kuris skatins Lietuvos jaunimo aktyvumą”, – sakė Rasa.
Valerija Lebedeva
„Vakarų ekspresas”