Pagarsėjusi klaipėdietė Vida Angelė Kalantirenko įsivėlė į konfliktą su prekybininkais.
Siūlė pasiimti sau
Viename prekybos centre esanti parduotuvė „Žygio batai” gavo V.A.Kalantirenko skundą dėl nekokybiškos avalynės.
Pareiškėja ne prašė pakeisti prekės kokybiška ar grąžinti pinigus, o tiesiog parašė: „Prašom pasiimti, ponia vedėja, savo prekę”.
Avalynės parduotuvės vyriausioji pardavimų vadovė Aušra Volungevičiūtė teigė, kad skundas buvo nepagrįstas, nes atnešti vieni batai, o čekis buvo kitos batų poros.
„Pagal daiktų keitimo ir grąžinimo taisykles, norintis atgauti pinigus arba pakeisti prekę klientas turi pateikti originalų pirkimo čekį”, – sakė A.Volungevičiūtė.
Bijo išlaidų
Nepasitenkinusi parduotuvės raginimu paieškoti tikrojo čekio, V.Kalantirenko parašė dar vieną skundą ir įteikė jį Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjai Raimondai Bučinskienei.
Pagal nukentėjusiosios pasakojimus, inspektorei susidarė įspūdis, kad parduotuvė nenorėjusi per 10 dienų pateikti motyvuotą atsakymą, todėl atsikratė skundu.
Inspekcijoje buvo nustatytas batelių gamybos defektas, kurio pirkėjas, įsigydamas prekę, galėjo ir nepastebėti.
Šiemet užregistruota 116 klaipėdiečių skundų dėl nekokybiškų prekių.
R.Bučinskienės teigimu, dažnai žmonės kreipiasi nepagrįstai ir nudėvėtus, dėl pačių kaltės pažeistus daiktus siekia pakeisti į naujus.
Anot jos, šiek tiek skundikų antplūdį stabdo ekspertizės.
Nustačius, kad prekė yra be gamyklinio defekto, ekspertizės paslaugas turi apmokėti kaltoji šalis – šiuo atveju pats skundikas.
„Nusiskundimai dėl avalynės – bene dažniausi. Su jais susiduriu kone kiekvieną dieną”, – pasakojo R.Bučinskienė.
Grėstų bauda
„Žygio batų” parduotuvės tinklo direktorė Diana Bernotienė stebėjosi, kad inspektoriai liepė V.A.Kalantirenko grąžinti pinigus.
„Mus verčia nusižengti įstatymams, nes klientė Klaipėdoje žinoma ir yra triukšminga asmenybė. Pripažįstame, kad batas yra brokuotas, ir mes jį tuoj pakeistume, bet tam reikia tų batų pirkimą patvirtinančio dokumento”, – tvirtino D.Bernotienė.
Direktorės teigimu, parduotuvė negali paimti pinigų iš kasos remdamasi fiktyviu čekiu. Tai prilyginama dokumentų klastojimui.
„Jeigu mus patikrintų Mokesčių inspekcija, skirtų baudą už savavališką pinigų paėmimą iš kasos, nes klientės paliktas čekis nėra būtent tos batų poros,” – sakė pardavimų vadovė A.Volungevičiūtė.
Jos teigimu, už pažeidimus įmonė būtų nubausta bauda nuo 500 litų.
Liko nesupratusi
Paaiškėjo, kad klientė reiškia pretenziją dėl batų, kurie į parduotuvę buvo atvežti šių metų balandį.
O batų čekis, pateiktas kartu su skundu, yra kovo 6 dienos.
Maža to, tame pirkimo kvite pažymėta, kad pirkti ilgaauliai batai, o klientė prašo pakeisti defektą turinčius batelius.
„Visada stengiamės konfliktus išspręsti kliento naudai. Bet šiuo atveju klientė yra tikrai neteisi”, – aiškino A.Volungevičiūtė.
Telefonu paprašyta pakomentuoti batų situaciją pati V.Kalantirenko buvo lakoniška: „Nieko nežinau”.