Klaipėdos rajone susiklosčius palankioms sąlygoms plėtoti įvairių rūšių turizmą, didelis dėmesys turi būti skiriamas trasoms, lankymo objektams, sustojimo aikštelėms.
Pakanka įdomių maršrutų
2000 metais Klaipėdos rajono savivaldybėje įkurta Turizmo taryba pradėjo koordinuoti turizmo veiklą, 2001 metais įkurtas Gargždų turizmo informacijos centras jau teikė naudingą informaciją apie lankytinas vietas, viešbučius, maitinimo įstaigas ir pan.
Dabar rajone yra gana įdomių maršrutų, kuriais galima keliauti automobiliais, dviračiais, vandens transportu ar lėktuvais. Išleistuose žemėlapiuose pažymėtos istorinės rajono vietos, kultūros bei gamtos paveldo objektai, aprašytos prieinamos ir lankymui paruoštos įdomios vietovės: Ablinga, Agluonėnai, Veiviržėnai, Priekulė, Skomantų piliakalnis ir daugelis kitų.
„Rajone yra trys muziejai, turintys savitas programas ir ekspozicijas: Priekulėje – rašytojos Ievos Simonaitytės, Judrėnuose – lakūno Stepono Dariaus, Agluonėnuose – etnografinė sodyba. Rajone bus įkurtas dar vienas – Gargždų krašto – muziejus”, – sakė Gargždų turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė. Dėl paveldo vertybių gausos populiarinamas pažintinis turizmas, išplečiamos rekreacijos galimybės.
Populiarus vandens turizmas
Žiediniai dviračių maršrutai, kuriems naudojama esama infrastruktūra – automobiliams skirti keliai, pritraukia nemažai turistų. „Specialiai dviratininkams įrengtas „Kuršių kelias” driekiasi pajūriu nuo Būtingės iki Klaipėdos ir pamariu iki Kintų miesto. Pasirinkus žiedinį maršrutą aplankomi Ablingos, Veiviržėnų, Judrėnų, Skomantų, Agluonėnų, Priekulės miesteliai. Nepaklysti ir orientuotis padeda trasų žemėlapiai, kuriuose pažymėtos lankytinos vietovės”, – sakė Gargždų turizmo informacijos centro direktorė.
Pajūrio regioniniame parke galima praeiti ekologiniu pažintiniu taku „Litorina”, kurį supa daugiau negu 100 metų augantis miškas.
Šiltomis vasaros dienomis ypač populiarus vandens turizmas. Pakrantėse kol kas tik kuriama reikalinga infrastruktūra, tačiau turistai jau aprūpinami plaukimo priemonėmis, reikalinga amunicija. Pagrindiniai vandens maršrutai – Minija ir Kuršių marios. Minijoje plaukiama baidarėmis, kanojomis, jūriniais plaustais. Kuršių mariose žvejybiniais botais nukeliaujama iki Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos, Uostadvario, Ventės.
Gargždų turizmo informacijos centras planuoja sukurti ir unikalų maršrutą Žvelsos upe „Nesušlapk kojų!”. Kiekvieną vasarą Žvelsa nusenka ir ant dugno esančiais akmenimis galima nukeliauti apie porą kilometrų. Šalia upės – įspūdingas kraštovaizdis: statūs krantai, gražios atodangos. Karštomis vasaros dienomis šis maršrutas būtų tikra atgaiva, nes upė apaugusi medžiais, kurie užstoja saulę, be to, kai kur galima ir pasipliuškenti, ir ant kranto pailsėti.
Rajone yra aerouostas, turistams siūlomi apžvalginiai skrydžiai.
Trūksta gido
Gargždų turizmo informacijos centras susiduria ir su problemomis, kurias, norint pritraukti daugiau turistų, reikės kuo greičiau spręsti. Turizmo informacijos centre iki šiol nėra gido etato. Norint paruošti maršrutą, pirmiausia reikia jį išbandyti, patikrinti, išsiaiškinti, kiek laiko užtrunka, ar galima į žygį leistis su vaikais. Taip pat reikia sukurti maršruto aprašymą, suformuoti paslaugų paketą ir išreklamuoti.
„Kitais metais planuojame turizmo centre įsteigti gido etatą. Gidas kurtų maršrutus, palydėtų turistus, teiktų informaciją. Dabar, kai nėra tokio žmogaus, negalime plačiai reprezentuoti rajono. Kartais turistai, bijodami pasiklysti, atsisako be palydovo vykti į įdomias ir gražias vietas. Apie gido etato steigimą svarstėme Turizmo tarybos posėdyje, pasiūlymui buvo pritarta, tad formuojant 2006 metų biudžetą bus teikiamas prašymas Savivaldybės Tarybai”, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Turizmo tarybos pirmininkė Rūta Cirtautaitė.
Dabar Gargždų turizmo informacijos centre dirba trys darbuotojai, kuriems viską suspėti – neįmanoma. Be to, centrui trūksta patalpų. Trys darbuotojai dirba 19 kvadratinių metrų kabinete, kuriame priimami ir interesantai. Vasarą centrą per dieną aplanko apie 15-20 žmonių, žiemą – apie 5-8. Pagrindiniai klientai – lietuviai. Užsieniečiai sudaro tik apie 8 procentus, todėl, žvelgiant į ateities perspektyvas, reikia galvoti, kaip sudominti ir pritraukti daugiau turistų. Dabar užsieniečiai dažniausiai kreipiasi elektroniniu paštu dėl rezervacijos. Nepakankamai lėšų skiriama informacinių leidinių ir skrajučių gamybai, todėl gerai išreklamuoti lankytinas rajono vietas sudėtinga.
„Mūsų rajono objektai nėra pakankamai gerai paruošti turistų lankymui. Toje vietoje turi būti ne tik sutvarkyta, bet ir įrengtos šiukšlinės, pastatyti suoliukai. Apmaudu, kad sukurta infrastruktūra kai kuriose seniūnijose yra neprižiūrima. Supraskime, kad vietovės šeimininkai patys turi rūpintis tvarka – juk atvykę turistai išleidžia pinigus, taip padidindami vietinių verslininkų pelną”, – kalbėjo R. Cirtautaitė.
Agnė Boreišaitė
„Vakarų ekspresas”