Ūkio ministerija, atsižvelgusi į Europos Komisijos pastabas, papilė bei patvirtino naujas prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles, pagal kurias gamintojai neprivalo nurodyti batų ir drabužių dydžių bei informacijos apie jų priežiūrą.
Savaitės pradžioje pasirodė mažmenininkų, prekiaujančių avalyne ir drabužiais, bei gamintojų guodžiantys pareiškimai, jog, nepaisant naujųjų taisyklių, vartotojai gaus visą svarbiausią informaciją apie prekės dydį, sudėtį, kainą.
Tai patvirtino ir „Vakarų ekspreso” kalbintas Ūkio ministerijos Prekybos departamento direktorius Kęstutis Straigis. „Praėjusiais metais ministerija nusiuntė Europos Komisijai Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles. Komisija pateikė daug pastabų”, – teigė pašnekovas.
Viena jų, pasak K. Straigio, negalima iš gamintojo griežtai reikalauti nurodyti avalynės bei drabužių dydį. „Tokiu būdu bus sudarytos sąlygos laisvam verslui, – juokavo pašnekovas. – Jei gamintojas ir toliau ženklins savo prekes, mes jokių priekaištų jam nepareikšime. Tiesa, gamintojai ir patys teigia, kad toliau savo prekes žymės, nes taip vartotojas prekybos įmonėse greičiau ir lengviau įsigis prekes”.
Pono K. Straigio minčiai antrino ir vienos iš uostamiestyje veikiančių drabužių parduotuvių vedėja Daiva Kiauleikienė. Moteris teigė, jog visų drabužių, atkeliaujančių į jų parduotuvę, dydžiai sužymėti etiketėse.
„Jau metus laiko gaunamų prekių nežymime – etiketėje nerašome krūtinės, liemens ir klubo apimčių. Juos visada žymi Lietuvos gamintojai, o importuojamos prekės turi surašytus mums jau gerai žinomus dydžius – S, M ar L. Tačiau jei klientui kyla klausimų, visada paaiškiname arba patariame, kaip prižiūrėti vieną ar kitą drabužį”, – sakė vedėja.
„Jei atvirai, rinka pati sureguliuos šiuos dalykus, – susidariusią situaciją dėl prekių žymėjimo komentavo K. Straigis. – Tai, jog gamintojas neprivalo nurodyti savo prekės dydžio, iš esmės nieko nekeičia. Jei prekybininkas nenurodys, tarkim, batų dydžio, gali būti, jog jis pats ir nukentės – kiekvienas klausinės ir prašys suteikti informacijos. Tai vargins ir pardavėją, blogiau bus ir parduotuvei”.
Pardavėjas gali pasirinkti – suteikti informaciją žodžiu arba raštu. Jei jis jos visai nesuteiks, pagal Civilinio Kodekso nuostatas, bus atsakingas.
Tiesa, K. Straigis, be kita ko, užsiminė, jog visos šios taisyklės buvo derinamos ir su komisija, kuri sprendžia parduodamų prekių ženklinimo problemas, ir su Nacionaline vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos. „Jie jokių pretenzijų dėl šių taisyklių nepareiškė”, – teigė pašnekovas.
Auksė Bogužaitė
„Vakarų ekspresas”