Pašokinėkime dar ant prisiminimų kupstelių apie Klaipėdos praeities sportą. Šįkart bus kalbama apie plaukimą.
Galvos skausmas – baseinas
Dabar mūsų plaukikai gyvena ne pačias geriausias dienas. Trūksta gero šiuolaikiško baseino ir plaukimas, manau, atgimtų. Nes yra gabių sportininkų ir savo darbą mylinčių trenerių. Šiandien didžiuojamės olimpinių žaidynių dalyviais Mindaugu Bružu (Atlanta, 1996 m.) ir Pavelu Suškovu (Atėnai, 2004 m.), kuris, atrodo, dar savo paskutinio žodžio netarė.
Ką prisimena buvęs direktorius
Būsimajame sporto muziejuje yra ranka rašyti ilgamečio Plaukimo sporto mokyklos direktoriaus Romualdo Roseno (direktoriavo 29 metus) prisiminimai apie Klaipėdos plaukimo sporto šaką.
Pasak R. Roseno, pirmosios oficialios plaukimo varžybos įvyko 1924 m. birželio mėnesį Kaune, Nemuno upėje.
Tuo tarpu Klaipėdoje jau 1918 m. buvo įkurtas „Poseidono” sporto klubas, kuris kultivavo plaukimą. Būtent šio klubo plaukikai 1931 metų rugpjūčio 2 d. atstovavo Lietuvai pirmosiose tarptautinėse varžybose Rygoje. Lietuvoje „Poseidono” plaukikai tuo metu buvo patys stipriausi, bet Rygoje pirmąsias vietas iškovojo latviai ir estai.
Kaip rašo R. Rosenas, 1934 m. įvyko pirmas Kauno ir Klaipėdos plaukikų mačas. Varžybos buvo surengtos Klaipėdoje Jūros šventės proga. Šios varžybos tapo tradicinėmis ir vyko iki hitlerininkai užgrobė Klaipėdos kraštą (1939 m. kovo 23 d.).
Tuo metu iš 9 vyrų ir 4 moterų Lietuvos rekordų klaipėdiečiams priklausė atitinkamai 8 ir 4 aukščiausieji pasiekimai.
Plaukimo sporto specialistas teigia, kad Klaipėdos rinktinė dalyvavo visuose prieškario Lietuvos plaukimo čempionatuose ir kelis kartus nugalėjo. Daugumos Klaipėdos plaukikų pavardės buvo vokiškos.
Pokario metų varžybos
Po 1941-1945 metų karo jau 1946 metais rugpjūčio 2-4 dienomis įvyko pirmasis pokario ir 8-asis iš eilės Lietuvos plaukimo čempionatas.
Plaukikai varžėsi Smiltynėje, dabartinio Jachtklubo įlankoje įrengtame 50 metrų ilgio baseine. Klaipėdiečiai čempionate nedalyvavo. Varžėsi tik Vilniaus ir Kauno rinktinės.
1947 metais 9-asis plaukimo čempionatas vėl buvo surengtas Smiltynėje. Šįkart varžėsi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Telšių plaukikai. Šiose varžybose sublizgėjo Raimondas Bagdonavičius, Vladas Kupstys, Stasys Krasauskas ir kiti.
Daugiau Lietuvos čempionatų Klaipėdoje nevyko, nes plaukimo centru ilgam tapo Kaunas.
Plaukimas atgimė ir suklestėjo
Klaipėdoje plaukimo sportas pradėjo klestėti, kai 1969 m. atviras plaukimo baseinas prie K. Donelaičio mokyklos buvo rekonstruotas į uždarą.
Į Klaipėdą atvyko trys plaukimo specialistai – Eugenijus Vilmantas, Antanas Naujokaitis ir Birutė Matekonytė-Mitigailienė. Už kelių mėnesių buvo atidaryta Vaikų ir jaunių plaukimo sporto mokykla. Pirmąja jos direktore tapo B. Mitigailienė.
1972 metais atsirado ir antrasis plaukimo baseinas prie 14-osios vidurinės mokyklos, vėliau tapęs „Neptūno” baseinu.
Abiejuose baseinuose pradėjo klestėti plaukimo sportas.
Vaikai mokėsi plaukti, dalyvaudavo varžybose, mūsų plaukikai tapdavo Lietuvos čempionais, rekordininkais, sporto meistrais.