R. Ščiogolevaitė: „Viską pasiekiau viena”

Prireikus įvardyti Lietuvos atlikėją, dėl kurio nebūna ir kuriam esant scenoje jautiesi, kaip toje reklamoje, lengvai ir užtiktintai, daugelis prisimintų Rūtą Ščiogolevaitę.

Atlikėjai gerų žodžių nešykšti ir profesionalūs Lietuvos muzikantai, o Rūtos pavardė puikuojasi tarptautinių festivalių laimėtojų gretose.

R. Ščiogolevaitė žengė dar vieną svarų žingsnį – išleido albumą „Paskutinis šokis”, kurį puikiai įvertino kritikai. Abejingi jam neliko ir atlikėjos gerbėjai – kompaktinė plokštelė parduotuvių lentynose ilgai neužsibūna.

Esi jei ne populiarumo zenite, tai bent jau jo link kyli… Iš dangaus tai nenukrito. Kas tam turėjo įtakos? Sunkus darbas, likimas, o gal šokiai televizijoje?

Aš aktyviai koncertuoju jau 10 metų. Tai, kad nebuvau tokia žinoma anksčiau, dar nereiškia, kad tada buvau neverta dėmesio… Su populiarumu ateina ir gerų ir blogų dalykų. Jei kas ir pasikeitė mano gyvenime ir manyje – tai atsirado patirties.

Prisimink, kada atradai savo balsą? O gal jį pirmiausia pastebėjo kas nors iš šalies?

Visada žinojau, kad dainuosiu. Ir nuo pat vaikystės stengiausi įtikinti tuo kitus. Muzikos mokytojų nepavyko! Kad ir kaip prašiau, į Dainų dainelę manęs niekas nesuruošė… Turiu prisipažinti, kad jaučiu šiokią tokią nuoskaudą dėl to… Užtat dabar neprisileidžiu jokių žmonių nei su patarimais, nei su pasiūlymais. Viduje šnabžda ambicija: „Kur buvote tada, kai man jūsų labiausiai reikėjo?” Nesu pikta, nesupraskite klaidingai. Tačiau viską dariau viena. Žinau, kad žmonėms, nesusijusiems su muzika, atrodo, kad dainuoti – lengviausias dalykas pasaulyje, tačiau tai tikrai sunki profesija.

Esi įvardijama kaip viena profesionaliausių jaunųjų atlikėjų Lietuvoje. Kaip manai, kiek tam įtakos turi Tavo vokalo studijos? Kaip žiūri į diletantizmą scenoje?

Vokalo nesimokiau beveik visai. Turėjau kelias pavienes pažintines pamokas, kurios, mano nuomone, neturėjo jokios įtakos mano vokalui. Ir dabar mano studijos mažai liečia vokalą, tai daugiau stilistikos studijos. Man pasisekė, kad tikrai daug dirbdama pati su savimi nesugadinau balso, atvirkščiai – jį išlavinau.

Man nepatinka, kai diletantai išleidžiami į sceną drauge su profesionaliais artistais ir atlikėjais. Tai nepagarba pastariesiems. Žinoma, yra išimčių, kai jaunasis atlikėjas tiesiog spinduliuoja talentu. Deja, Lietuvos scenoje dar gana aiškus disbalansas šioje srityje.

Prisimink savo dalyvavimą „Nacionalinėje Muzikos Lygoje”. Kaip jaučiasi profesionalus atlikėjas, pralaimintis klounams, kurių suvokimas apie muziką prilygsta nuliui? Nebuvo kilęs noras tarti šiurkštesnį žodį?

Štai dar vienas tokio disbalanso pavyzdys. Už tai atsakingi tokių renginių organizatoriai, kurie menkina liaudį, suversdami viską prastam klausytojų skoniui. Taciau būtent NML atvejį aš pati vertinu paprasčiau. Tiksliau, nevertinu kaip varžybų. Tai tiesiog galimybė pasirodyti eteryje, kai tau organizatoriai leidžia atlikti tai, ką tu nori. Be to, manau, kad tai laida vaikams. Juk prie scenos mes matome ne staliukus ir ne kėdes, o būrį moksleivių, suvarytų į aptvarėlį, iš kurių reikalaujama kuo daugiau rėkauti. Kartais riksmai būdavo tokie, kad nebegirdi, ką pats dainuoji. Laimėti NML nėra nei svajonė, nei tikslas. Tai viso labo pramoginė laida.

Esi minėjusi, kad norėtum išvykti į užsienį tam, kad taptum kokios nors žinomo dainininko pritariančiąja vokaliste. Atrodytų, visi atlikėjai tik ir tesvajoja apie pagrindinį vaidmenį scenoje, o tu, atvirkščiai, norėtum pasitraukti į šešėlį. Iš kur tai?

Labai paprasta. Aš noriu mylimos veiklos, o ne populiarumo. Deja, mano atveju tai neatsiejama. Todėl, norėdama daug ir įvairiai dainuoti, koncertuoti, ir iš to pragyventi, turiu susitaikyti su savęs populiarinimo būtinybe. Natūralu, kad mano svajonė šiek tiek kitokia.

Gali sutikti su dažnai girdimu teiginiu, kad Lietuvoje gerų atlikėjų yra, tačiau trūksta profesionalių dainų kūrėjų. Ar pati pajautei šią problemą?

Tai labai aktuali problema. Labai.

Ką patartum jaunam atlikėjui, kuris nori kurti tikrai gerą ir profesionalią muziką?

Turėčiau jam milijoną patarimų. Tikiuosi savo patirtimi pasidalyti, kai užsiimsiu pedagogine veikla. Tai vienas iš mano svajonių darbų. Bet jis – ateityje.