Rusų Ortodoksų Bažnyčios (ROB) įtakos Rusijoje didėjimas kelia grėsmę religijos atskyrimo nuo valstybės principui ir įžeidžia kitų konfesijų tikinčiųjų jausmus, pareiškė grupė akademikų atvirame laiške prezidentui Vladimirui Putinui.
„Labai susirūpinę mes matome, kaip vis labiau klerikalizuojama Rusijos visuomenė, kaip vis aktyviau Bažnyčia skverbiasi į visas Rusijos Federacijos visuomeninio gyvenimo sritis”, sakoma vienuolikos mokslininkų, tarp kurių yra ir du Nobelio premijos laureatai – Žoresas Alfiorovas ir Vitalijus Ginzburgs.
Rusų Ortodoksų Bažnyčią išgyveno dramatišką atgimimą, 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai, kurioje ateizmas buvo oficiali ideologija.
Tačiau laiškas, išspausdintas keliuose federaliniuose laikraščiuose, kritikuoja Kremliaus vadovą už atvirą Bažnyčios aktyvumo rėmimą.
Buvęs KGB karininkas, naudojęsis dvasininkais kaip informatoriais, V.Putinas pabrėžia, kad išpažįsta rusų ortodoksų tikybą. Jis lankosi Bažnyčios renginiuose su aukštų pareigūnų palyda.
Dabartinį mokslininkų susirūpinimą sukėlė neseniai paskelbtas siūlymas mokyti mokyklose rusų ortodoksų tikybos ir pripažinti teologiją mokslu.
„Kuo remiantis teologija – religijos dogmų visumą – reikia priskirti prie mokslo dalykų?”, – klausia akademikai.
Laiško autoriai mano, kad išskirtinis dėmesys Rusų ortodoksų Bažnyčiai gali sugriauti trapią pusiausvyrą tarp etninių bendrijų ir religijų didžiulėje šalyje.
Be daugiausiai esančių rusų ortodoksų, Rusijoje, įvairiais vertinimais, yra 14-20 mln. musulmonų, maždaug 2 mln. judaizmo išpažinėjų ir maždaug 600 tūkst. katalikų.
„Rusijos konstitucija skelbia, kad mūsų valstybė yra pasaulietinė”, – sakoma laiške.
Rusų krikščionių radijo vyriausiasis redaktorius tėvas Joanas (Sviridovas) pavadino klaida „pernelyg didelės Bažnyčios įtakos dramatizavimą, pažymėdamas, kad ji jaučiama veikiau moralinėje dorinėje, o ne politinėje srityje.