Lietuva kartu su savo kaimynėmis – Latvija, Estija Ir Lenkija – nori įtikinti Rusijos ir Vokietijos dujininkus tiesti dujotiekį ne Baltijos jūros dugnu, o sausuma per Baltijos šalis ir Lenkiją. Visų keturių šalių ūkio ministrai bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK), kuriame prašoma paremti dujotiekio, kuris galėtų būti tiesiamas per šias šalis, galimybių studiją. Laiškas EK turėtų pasiekti šią savaitę.
Ūkio ministras Vytas Navickas primena, kad Rusija dar prieš dešimtmetį siūlė Baltijos šalims ir Lenkijai prisidėti prie dujotiekio į Vokietiją statybos, tačiau tuomet pasiūlymo atsisakyta. Dabar V. Navickas viliasi, kad galbūt pasisektų įrodyti, jog sausuma tiesti dujotiekį mažiau pavojinga gamtai. Lietuva su minėtomis kaimynėmis yra pareiškusi susirūpinimą, kad dabartinis Šiaurės dujotiekis dėl jūroje palaidoto cheminio ginklo gali sukelti ekologinę katastrofą ir negrįžtamai pakenti Baltijos jūros ekosistemai.
Tačiau dujotiekio „Nord Stream” tiriamieji ir kiti darbai jau tolokai pažengę ir vargu ar projekto vykdytojai sutiktų keisti jo trasą. Šiaurės Europos dujotiekio projekto vykdytojos „Nord Stream AG” atstovų teigimu, apie 5 mlrd. eurų vertės dujotiekio statybos darbai turi prasidėti 2008 metais, o juo tiekti pirmąsias dujas numatoma pradėti 2010 m. spalį. Europoje dėl dujų pirkimo jau pasirašytos sutartys.
Dabar dujotiekio maršrutą bandoma labiau atitraukti nuo teritorijų, kuriose yra paskandintų cheminių medžiagų, labiau prisitaikyti prie laivybos maršrutų, taip pat atsižvelgti į šalių, per kurių teritoriją jūros dugnu drieksis dujotiekis, pageidavimus.
Šiuo metu trasa numatyta per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos teritorinius vandenis, todėl reikės gauti minėtų valstybių leidimus, o kitos šalys, tarp jų ir Lietuva, turės pateikti tik poveikio įvertinimą.
Pavasarį Vilniuje viešėję „Nord Stream AG” atstovai tvirtino, jog neanalizuoja galimybių nutiesti dujotiekio atšaką į Lietuvą, kitas Baltijos valstybes ar Lenkiją. Rusijos-Vokietijos dujotiekio trasa Baltijos jūros dugnu yra suprojektuota be atšakų. Tačiau, anot jų, techniniu požiūriu atšakos įmanomos – dėl to pačios šalys turėtų derėtis su akcininkais ir žinoti savo poreikius.
Projekto vykdytojai tuomet informavo, kad Lietuva bei Lenkija yra pasiūliusi alternatyvą – dujotiekį tiesti žeme, tačiau toks variantas net nesvarstomas, nes pasirinktas „ekonominius kriterijus ir gamtosaugos reikalavimus atitinkantis” projektas.