Briuselis ir jo 77 pastatai, kuriuose įsikūrę daugybė Europos Sąjungos (ES) institucijų su daugiau kaip 30 tūkst. darbuotojų, sudaro solidžios sostinės įspūdį. Tačiau galbūt labiausiai ES bendrystę gali justi „Mini Europos” parke. Per keletą valandų galima apžiūrėti visą sumažintą Europą, gražiausius, labiausiai šalį reprezentuojančius jos pastatus. Tai kartu ir geografijos, istorijos, politikos pamokėlės.
Privati Briuselio „Mini Europos” kompanija, įkūrusi parką, kiekvienos šalies užsakymu pagamina po gražiausią (kas nori – ir kelis) 25 kartus sumažintą šalį reprezentuojančio pastato maketą. Iš viso jų dabar yra apie trys šimtai. Geresnės reklamos nė nereikia. Juk čia kasmet apsilanko daugiau kaip 300 tūkst. turistų!
Vienintelis universitetas – mūsų
Pernai pastatytas Vilniaus universiteto maketas – vienas didesnių. Ir nors jis Lietuvai kainavo apie pusę milijono litų (dabar tai vieno ne ypač didelio buto Vilniuje kaina), kaip ilgalaikė šalies reklama ir Lietuvos įvaizdžio formavimas tai gana pigus variantas. Lietuva solidžiai atrodo parke eksponuojanti universitetą, beje, vieną seniausių Europoje. Aplink – daugybė gražiausių bažnyčių, pilių, istorinių pastatų, o universitetas – tik vienas. Gal kai kas pirmą kartą sužinos, kad Vilnius turi senas universitetinio mokslo tradicijas.
Praeidami pro pastatus turistai studijuoja kartu su bilietais nemokamai dalijamus lankstinukus, kuriuose aprašyti „Mini Europos” parko pastatai. O čia jie perskaito, kad Vilniaus universitetą 1579 metais įkūrė jėzuitai. „Lietuviškas barokas – pagrindinis šio trylikos universiteto vidinių kiemelių stilius. Nuostabiame Didžiajame kieme susieti trys architektūros stiliai: renesansinis manierizmas, barokas ir klasicizmas. Barokinis observatorijos kiemas puoštas Zodiako ženklais ir lotyniškais užrašais. 1753 metais įkurta astronomijos observatorija buvo ketvirta observatorija Europoje”, – apie mūsų universitetą skaito turistai iš viso pasaulio.
Mums skirtame puslapyje – dar keletas gražių eilučių ir apie Lietuvą (nepamirštama priminti, kad krepšinis – nacionalinis šalies sportas, o Lietuvos rinktinė 2003 metais tapo čempione).
Vilniaus universiteto maketas atrodo gana įspūdingai, tai vienas didžiausių modelių parke. Jo ilgis – daugiau kaip 9 metrai, plotis – 6,6 metro, o universiteto Šv. Jonų bažnyčios bokštas siekia 3 metrus. Šalia universiteto maketo, kaip ir šalia kai kurių kitų pastatų, įrengtas interaktyvus teleskopo modelis, pro kurį galima pamatyti besikeičiančius observatorijos vaizdus.
Istorijos pamokėlės
Šalia mūsų universiteto daug kukliau atrodo latvių Laisvės statula (trys iškeltos žvaigždės simbolizuoja tris istorinius Latvijos regionus – Kuržemę, Vidžemę ir Latgalę). Kaip lankstinuke supažindinami turistai, latviai pasirinko šią Rygoje esančią statulą norėdami prisistatyti kaip gana jauna Europos valstybė. Laisvės skulptūra buvo sukurta nedaug metų praėjus po pirmosios Latvijos nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais. Lietuviai, aplankę parką juokauja, kad latvių statula šalia mūsų universiteto atrodo kaip suskleistas skėtis. Peršasi mintis, kad mūsų pasirinkimas išmintingesnis. Kaip teko pastebėti, turistai pro latvių statulą praeina gana greitai, prie Vilniaus universiteto stoviniuoja ilgiau, bando pasistiebę pasidairyti po kiemelius, apeina iš visų pusių.
Estai prisistato Talino senamiesčio simboliu – gynybinės sienos su Storosios Margaritos bokšto maketu. Tačiau lankstinuke, rodos, nėra nieko, kuo galėtų estai didžiuotis. Kaip čia rašoma, Talinas, arba dar kitaip vadinamas „danų kaimas”, tokį vardą XIII amžiuje gavo valdant danų karaliui Valdemarui II. Estai niekada neturėjo savo karaliaus. Net šio bokšto pavadinimas kilęs nuo danų karalienės Margaritos vardo…
Himnai
Turistai linksminasi vis paspausdami mygtukus prie maketų ir išklausydami šalių himnus – irgi gera geopolitinė pamokėlė. Na, o italų Vezuvijaus ugnikalnio „paleidimo” mygtuką visi maigo gana ilgai: paspaudus iš kraterio ima veržtis dūmai, o po kojomis dreba žemė. Šis Pompėją palaidojęs ugnikalnis yra vienintelis veikiantis ugnikalnis Europoje (šio objekto maketas sumažintas ne 25, o tūkstantį kartų). Tačiau tai ne vienintelis Italiją reprezentuojantis maketas, italai jų šiame parke pasistatę net šešis. Įspūdingai atrodo pasviręs Pizos bokštas, ypač prašmatnus – iš itališko marmuro. Visi kiti parko pastatai – iš atmosferos poveikiui atsparaus silikono.
Šešis pastatus turi ir Ispanija. Prancūzija ir Belgija daugiausia – po dešimt. Galima pasvajoti, kad įspūdingai čia atrodytų ir mūsų Trakų ar Vilniaus Gedimino pilys. Gal kada nors ir jos čia iškils bei sužadins turistams norą pamatyti Lietuvą.
Kai „Mini Europos” parkas buvo atidarytas 1989 metais, jame buvo gerokai mažiau eksponatų nei dabar. Ypač jų pagausėjo, kai 2004-aisiais į ES įstojo dešimt naujų narių. Tada joms ir buvo suteikta teisė čia eksponuoti savo žymių pastatų maketus.
Kai kurios naujosios narės dar nespėjo pasistatyti maketų. Rumunijos, Vengrijos, Bulgarijos, Slovėnijos, Kipro „teritorijos” dar tuščios, tik matyti atvestos reikiamos komunikacijos (maketai turi veikti: aplink rieda automobiliukai, vakarop viskas nušvinta) ir akis bado šalių pavadinimai. Ką padarysi, Europa vis plečiasi, ir parkas dar nebaigtas.