2007 liepos 23 d. 11 val. Nacionalinio transplantacijos biuro budintis koordinatorius iš Šiaulių vaikų ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus budinčio reanimatologo gavo pranešimą apie potencialų donorą.
Dvejų metukų berniukas buvo pernelyg mažas išreikšti savo valią dėl donorystės ir Donoro kortelės neturėjo. Šoko ištiktiems tėvams visad yra sunku skubiai priimti sprendimą dėl organų donorystės ir gydytojai reanimatologai patys pirmieji suteikia būtiną emocinę paramą. Po pokalbio su gydytojais tėvai sutiko, kad būtų paaukotos ragenos. Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikose jos bus persodintos dviems pacientams esantiems nacionaliniame laukimo sąraše.
Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės Astos Kubilienės teigimu, tai labai gražus ir drąsus tėvų žingsnis, kadangi dėl įvairių išankstinių nuostatų ir sklandančių mitų 8 proc. žmonių, sutinkančių aukoti organus, neigiamai žiūri į ragenų aukojimą. Tuo tarpu ragenų laukiančių pacientų eilė-beveik 400 žmonių ir jų didžiausia gyvenimo svajonė susigrąžinti regėjimą.
Tai jau 19-20-oji ragenų transplantacijos šiais metais.