Kraupia avarija baigėsi Lenkijos piligrimų, vykusių į Prancūziją apžiūrėti šventų vietų, kelionė. Alpėse maldininkus vežęs autobusas nugarmėjo nuo stataus šlaito ir užsidegė. Iš 50 juo važiavusių žmonių 26 žuvo. Kiti sunkiai sužeisti atsidūrė ligoninėse. Nuo pirmadienio Lenkijoje paskelbtas trijų dienų gedulas. Nelaimės priežastis aiškinasi pareigūnai.
Tie, kurie laikėsi ant kojų, bandė traukti sužeistuosius iš degančio autobuso. Po 5 minučių prie jų prisijungė atbėgę Vizilio kaimo gyventojai. Jie kibirais sėmė vandenį iš šalia tekančios upės ir pylė ant autobuso.
„Kalbėjausi su dukra telefonu. Jai lūžusi koja, mentė ir petys. Iš liepsnojančio autobuso ją ištraukė draugė Ania. Karolinai labai skauda, bet ji kenčia. Ačiū Viešpačiui, ji gyva”, – kalbėjo sukrėsta Malgarzata Wachowiak. Jos 22 metų dukra Karolina buvo viena piligriminės kelionės, pasibaigusios baisia tragedija netoli Grenoblio, dalyvių. M.Wachowiak pirmadienį po pietų kartu su kitais nukentėjusiųjų katastrofoje artimaisiais išskrido Lenkijos vyriausybės parengtu lėktuvu į Grenoblį.
Būtent Karolina praėjus kelioms valandoms po kraupios avarijos aiškino gelbėtojams ir policijai, kad girdėjo, kaip „autobuso priekyje kažkas trakštelėjo”, vairuotojas dar spėjo sušukti keleiviams: „Įsikabinkite į sėdynes. Stabdžiai nebeveikia.” Paskui autobusas trenkėsi į apsaugos barjerą, jį pramušęs nusirito 40 metrų žemyn stačiu šlaitu ir sustojo tik prie apačioje tekančios Romanšo upės.
Pavojinga vieta
Sekmadienį Prancūzijos Alpėse netoli Grenoblio įvykusi katastrofa yra pati didžiausia iš visų, į kurias yra patekę lenkai už savo šalies ribų. Ji įvyko nesaugia laikomoje Alpių kalnų vietoje prie Vizilio kaimo netoli Grenoblio. Šis kelias, jungiantis Grenoblį ir Gapą, dar vadinamas Napoleono keliu, nes 1815 metais nuverstas Prancūzijos imperatorius pabėgęs iš Elbės salos stengėsi juo pasiekti Paryžių. Šiame kelyje yra įvykusi ne viena skaudi nelaimė. Tragiškiausias buvo praėjusio amžiaus 8 dešimtmetis, kai nugarmėjus trims autobusams žuvo 77 žmonės.
Lenkų piligrimus vežęs autobusas su 50 keleivių, tarp kurių buvo trys kunigai ir du autobuso vairuotojai, nuvažiavo nuo kelio sekmadienį maždaug pusę dešimtos ryto. Nuriedėjęs į apačią nuo smūgio autobusas užsidegė. Prancūzijos policijos duomenimis, būtent dėl ugnies ir žuvo dauguma keleivių.
Kodėl autobusas nuvažiavo nuo kelio?
Šios katastrofos priežastį aiškinasi Prancūzijos policija. Jos manymu, sugedo autobuso stabdžiai – tai liudija 100 metrų nusitęsusi stabdymo žymė ant asfalto. Paskui autobusą važiavę motociklininkai teigia, kad autobusas važiavo maždaug 70 kilometrų per valandą greičiu. Prieš pat nelaimę iš po autobuso pasirodė liepsna ir dūmai. Degė jo stabdžių žibintai. Autobuso greičiui padidėjus pasipylė žiežirbos.
Tačiau autobuso savininkas Robertas Cabanas įtikinėja, kad stabdžiai buvo geri ir turėjo suveikti. „Prieš mėnesį autobusas buvo pasiųstas į Vokietiją dėl techninės profilaktikos”, – sakė jis.
Prancūzijos policija teigia, kad lenkų autobusas neturėjo leidimo važiuoti tuo kelio ruožu, nes dėl vietos pavojingumo keleiviniams autobusams yra nutiestas apvažiavimas. R.Cabanas sako, kad kelionės maršrutą turėjo sudaryti kelionės organizatorius. Maldininkų kelionę surengusios nedidelės Krokuvos kelionių agentūros „Orlando Travel” bendrasavininkis Pawelas Wolnickis taip pat patvirtino, kad „šio kelio ruožo kelionės maršrute nėra”.
Tad reikės atsakyti į klausimą, kodėl autobusas išsuko iš nustatyto kelio? Gali būti, kad dėl gražių vietų, o gal dėl to, kad tas kelias trumpesnis nei apvažiavimas. Vairuotojo paklausti negalima, nes jis žuvo.
Kelionių agentūrai apie katastrofą pranešė piligrimų grupės vadovė Joana Kubiszek. Ji išgyveno, bet yra smarkiai apdegusi. Moteris papasakojo, kad maldininkai naktį buvo praleidę Saleto šventykloje, kur meldėsi Dievo Motinai. Ankstų rytą jie susiruošė namo. Jų autobusas jau buvo pravažiavęs daug pavojingų vietų ir stačių šlaitų. Vadovė negali paaiškinti, kodėl autobusas nugarmėjo žemyn. „Gal kaltas vairuotojas?” – spėja ji.
Prancūzų pareigūnai mano, kad autobusas neturėjo elektroninių stabdžių, kurie nelaimės atveju nutraukia elektros tiekimą, ir tai tapo nelaimės priežastimi. Į nelaimės vietą atvykęs Prancūzijos kelių transporto ministras Jeanas Luis Borloo pažadėjo sudaryti „juodųjų taškų” (taip jis pavadino pavojingiausias Prancūzijos Alpių vietas, kur įvyksta daugiausia avarijų) sąrašą. Tačiau Prancūzijos premjeras Francois Fillonas nusiteikęs daug kategoriškiau. „Lenkų autobusas iš viso neturėjo ten atsidurti. Jei būtų laikomasi taisyklių, nebūtų buvę tiek daug mirčių”, – pareiškė jis.
Lenkijos prezidento susirūpinimas
Jau sekmadienio popietę Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis atskrido į Grenoblį. Katastrofos vietoje atsiklaupęs ant asfalto jis sukalbėjo maldą ir uždegė žvakutę. Paskui kartu su atvykusiu Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy jis Grenoblio ligoninėje aplankė sužeistuosius. Sukrėstas Lenkijos vadovas sunkiai galėjo kalbėti, todėl į žurnalistų klausimus daugiausia atsakinėjo N.Sarkozy. Grįžęs į Lenkiją L.Kaczynskis paskelbė trijų dienų gedulą, uždraudė visus koncertus ir pasilinksminimus. Pirmadienį po pietų į Prancūziją išskrido ir nukentėjusiųjų giminėms Lenkijos vyriausybės skirtas lėktuvas.
labai zeuru