Kaip atsikratyti „šlapios” paslapties

Remiantis statistika, kas antra moteris, kuriai per keturiasdešimt metų, turi šlapinimosi sutrikimų arba nesulaiko šlapimo – sportuodamos, kosėdamos, juokdamosi, šokdamos, mylėdamosi ar vos atsikėlusios nuo kėdės.

Įklotams jos išleidžia daugiau, nei kainuotų gydymas. Apie ligą, pasiglemžusią visavertį gyvenimą, jos neprasitaria net šeimos gydytojui, o šis, beje, apie tai net nepaklausia.

„Šlapimo nelaikymas bet kurio amžiaus žmogui nėra normalus reiškinys ir gali būti išgydytas”, – sakė Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninės urologas – chirurgas Rimgaudas Ruplys.

Kuomet moteris turėtų kreiptis pagalbos į specialistą?

– Per dieną mes netenkame apie du litrus šlapimo, kurio pūslėje telpa po 300 – 500 gramų. Jeigu šlapinatės 5- 7 kartus per dieną, tvarka, jei lakstote į tualetą naktį ar kas dvidešimt minučių, ir tai tęsiasi keletą savaičių, tai simptomas, dėl kurio vertėtų sunerimti.

Kol sutrikimas dar nėra rimta liga, jį įmanu įveikti koreguojant skysčių vartojimo įpročius, ilginant laiko tarpus tarp šlapinimosi Kėgelio pratimais, stiprinančiais makšties ir tarpvietės raumenis, vaistais arba kineziterapija. Specialiais tyrimais išsiaiškinamas išbėgančio šlapimo kiekis, pūslės ir sfinkterio pajėgumas, ir netgi situacija, apie kurią žmogus nutyli arba nemoka pasakyti.

Kas ta dirgli pūslė ir dėl kokių priežasčių nevalingai šlapinamasi?

– Dirglios pūslės priežastis kartais sunku nustatyti. Jei kurį jautrų žmogų, patyrusį stresą, išberia, pykina, jis raudonuoja ar dreba, kitą gali varginti dažnas staigus noras šlapintis. Tai yra, sveiko žmogaus prisipildžiusi pūslė siunčia signalą smegenims, kad sfinkteris (sutraukiamasis raumuo) turi atsidaryt, ir kol pūslė susitraukia, jis turi laiko nueit į tualetą. Turinčio dirglią pūslę žmogaus tas mechanizmas išsireguliuoja, ir smegenys gauna signalą, esant nepilnai pūslei. Ir tada jis laksto kas dešimt minučių, ir šlapinasi po nedaug.

Kai kada psichika reaguoja į menkiausius dirgiklius. Tarkime, yra nemaža mokytojų, kurios neištveria visos pamokos, neišbėgusios iš klasės. Pūslę dirgina kava, cigaretės, šampanas, aštrus maistas. Tačiau dirgliai pūslei yra išties daug ir veiksmingų vaistų bei tarpvietės raumenis stiprinančių pratimų. Beje, šlapimo perlaikymas, tarkime, keliaujant, irgi nėra geras dalykas, nes išplečia raumenis, kurie su laiku deformuojasi.

Nevalingai šlapinamasi po patirtų galvos ar stuburo traumų, dėl ligų, cukrinio diabeto, nutukimo, sergant neurologinėmis ligomis, po dažnų ar sunkių gimdymų, kai gimda šlapimo kaklelį nusitempia į apačią. Išskiriamos trys sutrikimų rūšys: dirgli šlapimo pūslė, šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu, ir mišrusis.

Mano, kaip neurologo, „duona” – šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu. Iš pradžių, moteriai atsistojus, išsiskiria vos keletas lašelių, po kurio laiko šlapimas jau bėga srovele. Užtenka sukosėti, nusičiaudėti, ką nors pakelti…

Kas galėtų padėti?

– Jeigu keletą mėnesių trunkantis gydymas medikamentais neefektyvus, siūlyčiau operaciją. Atviros operacijos metu daromas pjūvis, sustiprinama tarpvietės atrama, pakeliamas šlapimo pūslės kaklelis ir šlaplė. Po operacijos tektų savaitę praleisti ligoninėje, po to, kol sugis žaizda, pacientei skiriama poros mėnesių reabilitacija. Kartais po šios operacijos problema atsinaujina, ir moteris vis tiek nelaiko šlapimo.

Mes norime kuo minimalesnės chirurginės invazijos. Efektyvesnis už atvirą operaciją yra transopturacinis metodas, kai per keletą mažų skylučių tarpvietėje šalia makšties ir uretros įvedama polipropileno juostelė – tinklelis. Jis tarsi hamakas pakelia šlaplę, sudaro atramą tarpvietėje, o gaminamas iš plono audinio polipropileno, kuris taip gerai įauga į organizmą ir prisitaiko prie jo, jog svetimkūnio moteris net nejaučia. Operacijos metu galima pasirinkti vietinę, regioninę ar bendrąją nejautrą. Transopturacinis metodas mūsų šalyje naudojamas nuo 2000-ųjų metų ir po šios operacijos net 94 procentai moterų visiškai pasveiksta. Galimybė operuojant pažeisti kraujagysles, audinius, pūslę ar žarnas yra itin menka. O liga atsinaujinti galėtų nebent dėl traumos, sunkaus gimdymo ar nutukimo.

Tačiau šios operacijos nerekomenduočiau jaunoms moterims, kurios nori natūraliai gimdyti. Jas pamėginčiau gydyti vaistais, fizioterapija, tačiau jeigu moteriai prasidėjo menopauzė, ji šiai operacijai – kandidatė numeris I. Pasaulyje jau daromos sfinkterio pakeitimo protezu operacijos, bet jos nėra populiarios, nes sunku jį padaryti taip, kaip gamta sukūrė.

Jei visa taip paprasta, kodėl moterys neplūsta operuotis?

– Kaip jau sakiau, apie šlapimo nelaikymą mūsų moterys gėdinasi prasitarti net artimiausiai draugei ar ginekologei. Atrodytų, moterys tai laiko natūralia senėjimo proceso dalimi, ir eina į darbą, kęsdamos didelį nejaukumą bei vengia artumo su savo vyru, kelionių ir pobūvių. Jos praranda ryšius su kitais žmonėmis, pasitikėjimą savimi – iš tiesų tai didžiulė psichosocialinė problema.

Dar viena priežastis – mūsų šalyje pacientėms už tinklelį reikia mokėti – per tūkstantį litų. Tačiau jeigu tokių operacijų daugės, ligonių kasos netrukus turėtų pradėti gydymą kompensuoti. Kol kas Lietuvoje net nėra tikslių statistinių duomenų, susijusių su šlapimo nelaikymu, nors nustatyta, jog su šia problema susiduria apie 200 milijonų žmonių visame pasaulyje. Vos keletas gydytojų – Kaune, Šiauliuose ir Vilniuje specializuojasi šioje srityje, atlieka operacijas. Aš minėtąją mažiausiai invazinę operaciją daryti išmokau, kai pusmetį stažavausi Prancūzijoje ir kai ten prasidėjo jos bumas.

Šlapimo nelaikymas pakeičia moters gyvenimą, elgseną, sutrikdo lytinius santykius, izoliuoja jas nuo visuomenės

Manoma, jog dėl šlapimo nelaikymo kenčia 40 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių, o vyresnių – net 80- 90 proc.

Šlapimo nelaikymui įtakos gali turėti gimdymai, menopauzė, infekcinės, sąnarių, nervų sistemos, Alzheimerio ligos, nutukimas, kava, svaigalų vartojimas