Be mums visiems įprastos Klaipėdos egzistuoja ir dar viena, pažįstama nedaugeliui, ir tik iš popierių. Kai kurie plėtros projektai „mirė” jau pradėjus statybas, ir iki šiol apgriuvę darko miesto veidą, kiti metų metams užstrigo dokumentų tvarkymo etape.
Per paskutiniuosius metus visiškai „mirusių” projektų Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Kęstutis Vaitiekūnas sakė bent jau neprisimenąs.
Anot jo, kol praeina kokie treji metai, praktiškai visi yra patvirtinami. Pasitaiko besitęsiančių ir metų metus, tačiau tai galbūt labiau taikytina ne Klaipėdai, o Neringai, kurioje situacija yra specifinė.
Koją kiša gyvenamoji statyba
Vis dėlto kol kas tik iš vizualizacijų, spaudoje mirgėjusių prieš keletą metų, klaipėdiečiams yra žinomas verslo centras B1 ties Bijūnų ir Minijos gatvių sankryža. Čia planuotas 27 aukštų biurų pastatas, kuris metalo ir stiklo galerija virš Bijūnų gatvės turėjo būti sujungtas su 8 aukštų biurų ir komercinių patalpų pastatu bei šešiaaukšte automobilių stovėjimo aikštele.
Anot projekto užsakovės UAB „Vestrina” generalinio direktoriaus Algimanto Zajankausko, šis unikalus projektas „nemirė”, tiesiog yra pristabdytas ir ieškoma investuotojo.
„Planavome vystyti patys, bet paskui labai greitai keičiantis nekilnojamojo turto ir statybų kainoms, pradėjome ieškoti investuotojo. Tada paaiškėjo, kad yra daugiau besidominčiųjų viešbučiu toje vietoje. Bandėme planuoti viešbutį, bet paskui pasikeitė kai kurie įstatymai ir „Klaipėdos kartono” bei uosto sanitarinėje zonoje jo negalėjo būti. Teko iš naujo pradėti tartis su investuotojais”, – sakė A. Zajankauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad investuotojai šiuo metu labiau domisi gyvenamąja statyba, nes investuotos lėšos per butus įsigijusių gyventojų paimtas paskolas sugrįžta kur kas greičiau nei išnuomojus biurus ar komercines patalpas.
„Gimsta idėjų fix”
Buvusio bendrovės „Kretingos grūdai” malūno teritorijoje Tilžės gatvėje planuota statyba – du iki 30 aukštų gyvenamieji pastatai pirminėje vizijoje – taip pat dar nepradėta.
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Aidila” direktoriaus Algimanto Bružo, projektas nėra numarintas, tiesiog tęsiasi planavimo procedūra – jau dvejus metus. Vizija statyti gyvenamuosius namus išlieka, tačiau po pradinės idėjos atsirado pokyčių.
„Klaipėdoje daugiau trinties nei kitur, kur dirbome – Palangoje ir Juodkrantėje, kurioje pernai baigėme rekonstrukcijos projektą”, – sakė A. Bružas.
Anot jo, jei investuotojų nusiteikimas realus, per kelerius metus projektai įgyvendinami, tačiau pasitaiko, kad investuotojams gimsta „idee fixe”, t.y. įkyrių, fantastinių idėjų – tada vizijos pristatomos, o paskui jos nueina užmarštin.
Maždaug prieš pusantrų metų buvo skelbiamos ir butų mažaaukščiuose pastatuose bei kotedžų su pilna apdaila Paupiuose kainos, o vėliau žinios apie šį UAB „Terra Regina” projektą dingo, tačiau, pasirodo, jo taip pat neatsisakyta. Anot bendrovės „Regina ir Co”, viskas tiesiog užsitęsė dėl dokumentų tvarkymo.
Dykvietėje ties Šilutės plento ir Dubysos gatvės sankryža taip pat kol kas nematyti jokių pokyčių. 2005-ųjų gegužę Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete buvo pristatyti planai čia statyti jūros ir vandens tematikos prekybos, pramogų ir poilsio kompleksą.
Sovietmečio palikimas
Be dienos šviesos dar neišvydusių projektų uostamiestyje yra ir jau pradėtų statyti, bet iki šiol stovinčių tuščių.
Vienas iš tokių – Liepojos plente Miško kvartalo gyventojams pradėtas statyti prekybos centras. Dalyje komplekso jį susitvarkę jau vėliau, nepriklausomybės laikais, įsikūrė kiti prekybos centrai, o dalis taip ir liko apgriuvusi.
Kelis dešimtmečius akis bado ir griuvėsiai Strėvos gatvėje 4, kur buvo statomas vaistų sandėlys. Tačiau jų jau laukia atgimimas.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktoriaus infrastruktūrai Algirdo Kamarausko, šią teritoriją numatoma pritaikyti uosto veiklai – jau rengiamas detalusis planas.
I. Simonaitytės gatvėje 29 tuščias tebestovi pastatas, kuriame anksčiau planuota įkurdinti „Sodros” archyvus.
„Jis statytas, berods, dar Vykdomojo komiteto užsakymu. Vėliau buvo perduotas policijos komisariatui, paskui perleistas Savivaldybei, o dabar – „Sodrai”. Šiuo metu studijuojama galimybė dėl teritorijos detaliojo plano rengimo ir pritaikymo „Sodros” reikmėms”, – sakė šios institucijos Klaipėdos skyriaus vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Eglė Eivaitė.
„Klaidina potencialius investuotojus”
Nekilnojamojo turto agentūros „Termionas” direktorė Indrė Valionienė
Visai „mirusių” projektų neprisimenu, bet yra labai užvilkintų, kurie jau turėjo būti realizuoti prieš metus ar dvejus, o dar tebėra detaliojo plano stadijos.
Dažniausios priežastys:
– Žemės paskirties keitimas. Detalusis planas tada trunka varginančiai ilgai. Valstybinių įstaigų biurokratija ir įstatymų nelankstumas būtų pagrindiniai trikdžiai.
– Darbų eigoje atsiradę nesklandumai (poreikis koreguoti technologijas, atsižvelgiant į konkrečiai atsiradusias aplinkybes), darbų stabdymai dėl statybinių įmonių vidaus problemų (darbo jėgos trūkumas, darbo jėgos brangimas, neatsakingumas), finansavimo trūkumas, statybinių medžiagų deficitas, paaiškėję konstrukciniai defektai ir t. t.
– Konfliktai su valstybinėmis įstaigomis dėl nukrypimų nuo projekto, kaimynų skundų ir t. t.
Dėl išvardintų ir kokių nors nepaminėtų priežasčių, projekto realizacija nuo žemės įsigijimo iki statybų pabaigos gali nusitęsti labai ir labai ilgai. Todėl kai kurie projektai ir klaidžioja kaip vaiduokliai metų metais, neretai klaidindami potencialius investuotojus, tiriančius galimybių rinką.
„Taip pat, kaip Antikoje”
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė
Viena iš priežasčių, dėl ko „miršta” projektai, yra ekonominė. Investuotojai statyti nori greitai, tuo momentu turi pinigų, tačiau dokumentų ruošimas trunka ilgai, ypač anksčiau. Per tą laiką vieniems nutrūksta verslas, kitiems pasikeičia verslo planai. Tada jie parduoda sklypus arba laukia geresnių laikų. Kitų priežasčių, jei projektas yra apsvarstytas ir visiškai suderintas, nelabai įsivaizduoju.
Kai investuotojai turi didžiulius norus ir daug „priprojektuoja”, projektas iš pat pradžių sunkiai skinasi kelią ir užstringa derinant. Sklypas pirktas brangiai, todėl norima didinti užstatymo intensyvumą, nes kitaip neverta statyti, nebus tiek pelno.
Projektai „mirdavo”, kai buvo nestabili ekonomika. Dabar investuotojai viską suskaičiuoja, žino, ko nori ir iš kur gauti pinigų. Jei prasidės ekonomikos kritimas, pamatysim daugiau „mirštančiųjų”. Plėtra priklauso nuo ekonominės situacijos – visi miestai klestėjo, kai klestėjo šalis, nuo Antikos laikų. Niekas nesikeičia.