Klaipėdos futbolo pirmenybės gali būti organizuojamos kitame mieste
Miesto futbolininkams jau šiemet gali tekti atsisveikinti su šia sporto šaka – kitą sezoną kai kurios komandos uostamiestyje nebeturės kur žaisti.
Klaipėdoje jau dabar katastrofiškai trūksta normalių stadionų, į kuriuos būtų negėda pasikviesti komandas iš kitų miestų.
Pasibaigus sezonui aikščių dar sumažės – dabartiniame „Baltijos” stadione prasidės uosto plėtros statybos.
Tačiau miesto valdžia nei pati stato naują stadioną, nei leidžia kitiems. Žinomas futbolininkas Robertas Poškus jau kelis mėnesius laukia atsakymo, kur galima privačiomis lėšomis įrengti aikštyną.
Reikėtų 4 stadionų
Šiuo metu mieste yra vos trys stadionai, kuriuose vyksta varžybos.
Klaipėdos centriniame stadione žaidžia reprezentacinė miesto „Atlanto” komanda ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygoje rungtyniaujanti uostamiesčio „Glestum” ekipa.
Vadinamajame Moksleivių stadione Paryžiaus Komunos gatvėje vyksta Futbolo mokyklos auklėtinių varžybos.
„Baltijos” stadione Dubysos gatvėje komandos rungiasi miesto futbolo pirmenybėse. Čia žaidžiamos ir LFF II lygos šiaurės zonos varžybos.
„Šiuo metu Klaipėdos futbolo komandos žaidžia maždaug penkiose įvairaus lygio šalies žaidynėse. Jei atsirastų dar nors viena komanda, neaišku, kur jai reikėtų priimti žaisti komandas iš kitų miestų. Poreikio dabartinis stadionų skaičius tikrai netenkina”, – problemos neneigė Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Irenijus Zaleckis.
Padėtis taptų tragiška, jei dar nors viena Klaipėdos komanda žaistų LFF A arba I lygoje.
Norėdama joje žaisti, komanda turi turėti atitinkamai įrengtą stadioną. Šiuo metu keliamus reikalavimus atitinka tik Centrinis stadionas.
„Klaipėdoje turėtų būti bent keturi tokie stadionai. Tuomet ir poreikis būtų patenkinamas, ir nereikėtų nuolat kišti pinigų „reabilituoti” stadiono veją, kuri ir dabar per daug trypiama”, – teigė Klaipėdos centrinio stadiono direktorius Romualdas Pargaliauskas.
Grėsmė ir Centriniam
Tačiau, užuot bandžius ieškoti galimybių įkurti bent vieną naują stadioną, „Baltijos” aikštė bus likviduota.
Todėl net neaišku, kur kitąmet galės vykti miesto futbolo pirmenybės.
O Lietuvos futbolo federacijos organizuojamuose čempionatuose Klaipėdos komandoms gali tekti žaisti, pavyzdžiui, Gargžduose.
„Šis stadionas jau nuo 1994 metų yra uosto rezervinėje zonoje. Čia bus plečiamas keleivių ir krovinių terminalas. Šį sezoną futbolininkai dar galės pabaigti. Tačiau ar bus leidžiama žaisti ir kitąmet, paaiškės sausį ar vasarį. Tuomet bus nuspręsta, kada prasidės statybos”, – sakė Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bendrovės direktorius Benediktas Petrauskas, miestiečių interesams atstovaujantis ir miesto taryboje.
Jo, kaip valdžios atstovo, pasiteiravus, ar nebūtų logiška likvidavus „Baltijos” stadioną mieste įkurti naują, B.Petrauskas tikino, jog niekada neiškilo klausimas dėl naujos aikštės būtinybės.
„Turime puikių stadionų prie mokyklos ir jų tikrai yra pakankamai”, – nuomonę reiškė politikas.
Tačiau ne visos komandos gali žaisti tokiuose stadionuose. Juo labiau kad daugelis jų yra nuniokoti vandalų.
R.Pargaliauskas įsitikinęs, kad uždarius „Baltijos” stadioną miesto valdžiai turėtų pradėti skaudėti galvą, nes išvytos komandos tikrai neturės kur žaisti.
Centriniame miesto stadione vietos neatsiras.
Be to, ir jo likimas taip pat neaiškus.
„Jau dešimt metų kalbama, kad Centrinis stadionas dėl uosto plėtros gali būti panaikintas. Jei plėtra ir toliau vyks tokiais tempais, kalbos gali tapti realybe”, – svarstė R.Pargaliauskas.
Vizija – nauja aikštė
I.Zaleckio teigimu, iš „Baltijos” stadiono išvarytos komandos turės kur žaisti tik tuo atveju, jei iki kitų metų bus visiškai sutvarkytas Žvejybos uoste esantis „Viesulo” sporto centras.
Šiuo metu ten baigiamos įrengti trys futbolo aikštės. Tačiau šiemet dar neleidžiama žaisti, nes tinkamai nesusiformavo pasėta veja.
Tačiau šiame aikštyne trūksta tribūnų, persirengimo kambarių, dušų.
Pagal projektą numatyta, kad jiems įrengti reikia apie 2,3 mln. litų. Tačiau kol kas neaišku, kada ir kiek lėšų bus skirta. Jų prašyta numatyti ir miesto, ir valstybės biudžete.
„Ar gausime pinigų, paaiškės rudenį, kai bus imta formuoti biudžetus. Jei lėšos bus skirtos, jau žiemą galime pradėti kai kuriuos remonto darbus ir futbolininkus pavasarį priimti”, – tikino I.Zaleckis.
Klaipėdos valdžios vizijose yra ir naujas, tarptautinius reikalavimus atitinkantis miesto stadionas.
Jis numatytas miesto strateginiame plėtros plane. Stadionui rezervuota vieta Baltijos prospekte tarp Taikos prospekto ir Šilutės plento.
„Tačiau stadiono projektavimo darbai prasidės ne anksčiau kaip po 2011 metų, nes šiuo metu svarbiausia – universalios arenos statyba”, – dėstė I.Zaleckis.
Kreipėsi R.Poškus
Valdžia ne tik pati nerodo iniciatyvos kuo operatyviau spręsti miesto stadionų problemą, tačiau nerodo didelio susidomėjimo ir privačiais pasiūlymais.
Dar pavasarį į uostamiesčio merą kreipėsi žinomas Klaipėdos futbolininkas Robertas Poškus.
Jis pateikė prašymą skirti žemės sklypą, kuriame būtų galima įrengti futbolo aikštyną. Statybos ir stadiono išlaikymas būtų finansuojamas privačiomis lėšomis.
Tačiau atsakymo negauta iki šiol.
„Sporto skyrius tokiam prašymui pritarė. Savivaldybė neigiamo atsakymo taip pat nedavė. Tačiau reikia suprasti, jog aikštynas užimtų daugiau nei du hektarus žemės. Rasti tokį sklypą labai sunku. Tas, kurio R.Poškus prašė, yra privatus. Kol kas ieškoma, žiūrima, ką galima pasiūlyti”, – tikino I.Zaleckis.