Turkijos valdančioji Teisingumo ir plėtros (AK) partija sekmadienį pasiekė užtikrintą rinkimų pergalę ir gavo mandatą reformoms, tačiau jos santykiai su pasaulietišku elitu gali tapti dar labiau įtempti.
Verslą remiančios ir islamiškas šaknis turinčios pergalė yra moralinis triumfas premjerui Tayyipui Recepui Erdoganui (Tajipui Redžepui Erdohanui), kuris pirmalaikius parlamento rinkimus sušaukė pralaimėjęs kovą su isteblišmentu, įskaitant armijos generolus, kurie nenorėjo, kad valstybės vadovu taptų jo sąjungininkas buvęs islamistas.
Visos šalies miestuose T.R.Erdogano šalininkai šoko ir mojavo didžiulėmis vėliavomis su partijos emblemą – elektros lempute.
Suskaičiavus beveik visus balsus buvo paskelbta, kad premjero partija gavo 47 proc. balsų – maždaug 13 proc. daugiau nei 2002-aisiais, bet dėl vieningesnės opozicijos parlamente gaus maždaug 341 vietą iš 550 – kiek mažiau nei dabar.
Kalbėdamas Ankaroje savo šalininkams, mojuojantiems raudonomis Turkijos vėliavomis ir mėlynomis partijos vėliavomis, 53 metų R.T.Erdoganas žadėjo dirbti visų Turkijos žmonių labui, nepaisydamas to, kas už ką balsavo.
„Tai pirmas kartas per 52 metus, kai valdžioje esanti partija padidino savo balsų skaičių antrajai kadencijai”, – džiūgaujantiems šalininkams prie partijos ištaigingos naujosios būstinės Ankaroje sakė T.R.Erdoganas. Sostinės dangų nušvietė fejerverkai.
„Rinkimuose nugalėjo demokratija, ir žmonės nurodė AK kaip visuomenės santarvės centrą”, – sakė jis, kreipdamasis į savo šalininkus iš AK būstinės Ankaroje balkono.
„Mes turime bendrą tikslą – paversti Turkiją galinga ir klestinčia valstybe, ir mes nė per žingsnį neatsitrauksime nuo jo”, – pridūrė jis.
Drauge jis pabrėžė, kad jo vadovaujama partija gins pasaulietinius Turkijos pagrindus. „Mes nedarysime jokių nuolaidų, gindami pamatines pasaulietinės ir demokratinės Turkijos vertybes”, – sakė R.T.Erdoganas.
Jis taip pat paskelbė, jog Turkijos valdžia aktyviai deda pastangas, kad šalis įstotų į Europos Sąjungą kaip visateisė narė, kad būtų įvykdyti demokratiniai pertvarkymai ir kiltų šalies ūkis.
„Toliau ryžtingai … sieksime savo tikslo dėl Europos Sąjungos (ES)”, – sakė premjeras apie sunkias pastangas įstoti į Bendriją ir tvirčiau susisaistyti su Vakarais.
Tik dvi kitos partijos, kurios abi yra pasaulietiškos, įveikė 10 proc. balsų „slenkstį” ir pateko į parlamentą, – nacionalistinė centro kairioji Respublikonų liaudies partija (CHP), gavusi 20,9 proc. balsų, ir kraštutinė dešinioji Nacionalistinio judėjimo partija (MHP), gavusi 14,3 proc. balsų.
CHP išsaugojo pagrindinės opozicinės partijos vietą, kurią užėmė po 2002 metų rinkimų. NHP įėjo į parlamentą po aštuonerių metų pertraukos. Analitikai jo sėkmę sieja su pastaruoju metru Turkijoje plintančiomis nacionalistinėmis nuotaikomis.
23-čiojo šaukimo 550 vietų Turkijos parlamente AK, kaip manoma, turės 341 mandatą, CHP – 125, o MHP- 71.
Be to, 26 vietos atiteks nepriklausomiems kandidatams, tarp jų – 24 kurdiškos Demokratinės visuomenės partijos atstovams. Jie bus pirmieji kurdai parlamente nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios, ir jų pergalė buvo džiaugsmingai paminėta neramiuose Turkijos rytuose.
Turkijoje vykusiuose rinkimuose dalyvavo 14 politinių partijų, kurioms atstovavo 7 395 kandidatai ir 699 nepriklausomi pretendentai.
Partijos kovojo dėl ekonomikos reformų, kurdų separatistų smurto, pastangų įstoti į ES ir religijos vietos šioje šalyje, kur gyvena 74 mln. žmonių ir kuri driekiasi nuo ES vakaruose iki Irano ir Irako rytuose.
Į balsavimo sąrašus buvo įrašyti 42,5 mln. piliečių. Jiems buvo atidarytos 158 tūkst. 700 rinkimų apylinkių 85 rinkimų apygardose.
Turkijos CRK duomenimis, rinkėjų aktyvumas rinkimuose sudarė maždaug 80 proc. Rimtų incidentų per balsavimą šalyje nebuvo nustatyta.
Pirmalaikiai rinkimai Turkijoje buvo paskelbti, kai opozicija ir armija užkirto kelią užsienio reikalų ministro Abdullah Gulo (Abdulos Giulo) kandidatūrai į prezidento postą, kaltindama jį proislamiškomis simpatijomis, pakertančiomis pasaulietinius visuomenės pamatus.
Turkijos konstitucinis teismas pripažino prezidento rinkimus neteisėtais dėl to, kad nebuvo kvorumo parlamente.
Tada šalies ministro pirmininko R.T.Erdogano vadovaujama AK pasiūlė parlamentui surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
Vietų, kurias naujajame parlamente turės AK, pakaks gauti pasitikėjimo nauja vyriausybe votumą (276 balsus), bet neužteks gauti kvorumą balsuojant dėl konstitucijos pataisų ir naujo prezidento rinkimų.
Kvorumą dėl dabar galiojančių įstatymų sudaro 367 balsai. Būtent dėl to, kad jis nesusidarė, Turkijos konstitucinis teismas pripažino negaliojančiu pirmąjį prezidento rinkimų ratą, kuris vyko balandžio 27 dieną.
Stebėtojai mano, kad panaši situacija gali susidaryti naujajame parlamente. Iš karto po jo suformavimo per 40 dienų turi būti išrinktas šalies prezidentas. Priešingu atveju jis, pagal konstituciją, bus paleistas, ir šalyje bus paskirti nauji pirmalaikiai rinkimai.
Kad būtų galima išvengti politinės krizės, opozicija pasiūlė išrinkti valdovą iš nepriklausomų kandidatų, o ne iš parlamento narių. Be to, jos atstovai priminė, kad dabartinio prezidento Ahmeto Necdeto Sezero (Achmeto Nedžeto Sezero) kandidatūra anksčiau taip pat buvo iškelta kaip alternatyva politinių partijų atstovams.
Tačiau R.T.Erdoganas griežtai pritarė, kad naujasis prezidentas būtų renkamas „iš šalies”.
„Kandidatas turi būti parlamento narys. Mes neigiamai žiūrime šiandien ir taip pat žiūrėsime rytoj į kandidatą į prezidento postą, jeigu jis nebus medžliso deputatas”, – pareiškė R.T.Erdoganas žurnalistams rinkimų išvakarėse.