Šeštadienį vyriausiasis Šiaurės Korėjos pasiuntinys pareiškė, jog kaip kompensaciją už branduolinių programų uždarymą šalis nori gauti lengvojo vandens reaktorių.
„Už tai, kad sustabdėme, išjungėme ir išmontavome branduolinius įrenginius, turėtume gauti lengvojo vandens reaktorių”, – prieš išvykdamas į Pchenjaną, Pekino oro uoste žurnalistams sakė Kim Kye-Gwan (Kim Kjegvanas).
Šie Kim Kye-Gwano komentarai pasigirdo po penktadienį Pekine pasibaigusių branduolinio nusiginklavimo derybų, kuriose Šiaurės Korėja pakartotinai pareiškė siekį deklaruoti ir išjungti visas branduolines programas už diplomatines nuolaidas ir paramą kuru.
Tiesa, šešiašalėse tris dienas trukusiose derybose, kuriose dalyvavo Kinija, Šiaurės ir Pietų Korėja, Jungtinės valstijos, Japonija ir Rusija, nebuvo sutarta, kada Šiaurės Korėjai bus leista statyti lengvojo vandens reaktorių.
Dar 2005 metų rugsėjį šešios valstybės susitarė lengvojo vandens reaktorių Šiaurės Korėjai suteikti „tinkamu laiku”, Vašingtonui reikalaujant, kad Pchenjanas prieš tai nutrauktų visas branduolines programas.
Skurstančiai Šiaurės Korėjai elektrą gaminantys reaktoriai reikalingi nuolatiniam energijos tiekimui palaikyti.
Laikantis 1994 metų nusiginklavimo susitarimo, tarptautinis konsorciumas buvo pradėjęs Šiaurės Korėjoje statyti du lengvojo vandens reaktorius, tačiau projektas buvo sustabdytas 2002-aisiais, kai Vašingtonas apkaltino Pchenjaną vykdant slaptą urano sodrinimo programą, taip vėl įsprausdamas visą procesą į aklavietę.