Dalyvaudami mokymo kursuose romai (čigonai) įgyja žinių, naujų įgūdžių, išplečia savo pažinimo horizontus. Mokydamiesi jie keičiasi patys ir keičia aplinkinių nuomonę apie save.
„Nemaniau, kad mano tautiečiai gali taip pasikeisti. Jie tapo savarankiškesni, draugiškesni ir mandagesni”, – džiaugiasi Šalčininkų romų bendrijos pirmininkas, regioninis koordinatorius Šalčininkuose Jonas Matuzevičius. Šio rajono romai dalyvauja įgyvendinant Lietuvos vaikų fondo (LVF) ir partnerių vykdomą Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektą „Romų integracijos į darbo rinką mechanizmo sukūrimas ir išbandymas”. 2005 metais prasidėjo antrasis projekto įgyvendinimo etapas Vilniuje bei Ukmergės ir Šalčininkų rajonuose, šiemet suintensyvėjo romų mokymai. „Projektu siekiame keisti stereotipinę visuomenės nuomonę apie romus ir romų – apie visuomenę. Stengiamės romus mokyti ir padėti jiems susirasti darbą”, – pasakoja Lietuvos vaikų fondo direktorė, EQUAL projekto vadovė Romualda Navikaitė.
Svarbu pelnyti pasitikėjimą
Šiemet kovo-birželio mėnesiais mokymo paslaugų teikėjas Vilniaus pedagoginis universitetas parengė socialinius darbuotojus ir jų asistentus. „Romai gana uždari, norėdamas padėti pirmiausia turi pelnyti jų pasitikėjimą. Nutiesti tiltą tarp socialinio darbuotojo ir romų padeda jų tautietis – projekto regioninio koordinatoriaus padėjėjas”, – sako LVF direktorė. Pasak jos, asistento vaidmuo labai svarbus. Paprastai juo tampa romų bendruomenėje gerbiamas žmogus. „Su jo rekomendacija romai priima mus į savo namus, patiki gerais ketinimais”, – tęsia mintį EQUAL projekto regioninė koordinatorė Vilniuje Ramutė Nalivaikienė.
Geriau nei tikėjosi
Pasak R.Navikaitės, tiek Vilniuje, tiek Šalčininkuose EQUAL projekto pristatymą romai sutiko gana skeptiškai. „Kai pakviečiau užsirašyti į kursus, tautiečiai sakė: kokia čia dar nesąmonė, kam mums to reikia, kas iš to turės naudos. Bet pradėję lankyti kursus pamažu įsitikino, kad naudos turės jie patys”, – pasakoja J.Matuzevičius. Įgyvendinant šį projektą kursai buvo organizuoti atsižvelgiant į romų poreikius – kokių įgūdžių jiems labiausiai reikia. Šalčininkuose daugiausia – net 24 romai – užsirašė į lietuvių kalbos kursus, norėjo išmokti parašyti prašymus, perskaityti pranešimus, pildyti dokumentus – pasirengti valstybinės lietuvių kalbos egzaminui. 8 romai lankė B kategorijos vairuotojų kursus. Iki šiol J.Matuzevičius vienintelis iš Šalčininkų romų turėjo vairuotojo teises, todėl vadovaujančio partnerio įpareigotas veždavo bendruomenės narius į vairuotojų kursus Vilniuje. Jis teigia, kad kainavo nemažai pastangų, kol romai išmoko būti punktualūs, ypač kai tekdavo anksčiau keltis. Kita vertus, pašnekovas stebėdavosi matydamas, kad visi stropiai net po 8 akademines valandas per dieną mokosi lietuvių kalbos.
J.Matuzevičius mokėsi Kauno J.Gruodžio muzikos mokykloje, fortepijono klasėje, vadovauja suaugusiųjų ir vaikų romų folkloro ansambliams. Pasimokęs Meninės programos pardavėjų kursuose, parengė ansamblio verslo planą ir gavo paramą.
„Nesitikėjome, kad mokymai duos tiek daug, kiek gavome. Anksčiau įprastą klausimą, kada bus pinigai (ilgą laiką pinigai buvo stipriausias romų ryšys su visuomene), pakeitė klausimas, kada bus kiti kursai. Tai rodo, kad žmonės keičiasi, ir mane tai džiugina. Pirmą kartą mano bendruomenės nariai savo iniciatyva susiorganizavo, nupirko gėlių, padėkojo nuoširdiems kursų dėstytojams, – pasakoja J.Matuzevičius. – Mūsų žmonių bėda – menkas išsilavinimas. Su tuo susiję daug kitų nesklandumų. Tačiau tie, kurie lankė kursus, išlaikė lietuvių kalbos egzaminą arba gavo vairuotojų teises, jau nebijo nueiti į seniūniją, išsiaiškinti, kas jiems neaišku. Ir į vaikų mokslą jau kitaip žiūri. Reikia daugiau tokių projektų kaip EQUAL”.
Laužomi stereotipai
EQUAL projektas išplėtė tiek Šalčininkų, tiek Vilniaus romų pažinimo horizontus. Nors įprasta manyti, kad romai yra klajūnai, jie gyvena gana uždarose bendruomenėse, daugelio jų gyvenimas bėga labai ribotoje teritorijoje. Viena bendruomenė dažniausiai yra priešiškai nusiteikusi kitos atžvilgiu. Įsitraukę į EQUAL projekto organizuojamus mokymus jie ištrūksta iš savo uždaro pasaulėlio. Lankantys kursus romai iš Lietuvos vaikų fondo gauna mėnesinį bilietą autobusui ir troleibusui, pinigų pietums ir už mokslą nieko nemoka. Net bilietus tikrinančio kontrolieriaus mandagus elgesys (juk žmogus turi mėnesinį transporto bilietą!) kai kuriems romams – nauja patirtis, suteikianti daugiau pasitikėjimo savimi. „Įgyvendindami šį projektą mes (lietuviai, lenkai ir romai) susipažįstame, pradedame vieni kitus geriau suprasti, nes, šiaip ar taip, esame skirtingi, turime savus papročius, tradicijas. Jų ypač paiso romai”, – sako projekto regioninė koordinatorė Šalčininkuose Ana Šimanska. Pasak jos, jauni romai jau suvokia, kad reikia dirbti, įgyti profesiją. Pamažu keičiasi ir vyresnio amžiaus romų pažiūros. „Dėl menko išsimokslinimo, nepakankamo lietuvių kalbos mokėjimo ir nesugebėjimo būti už save atsakingu, kad ir kaip stengtumesi, romą įdarbinti yra labai sunku „, – dalijasi patirtimi pašnekovės.