„Dabar būstų statybos plėtra dar nėra tokia, kokios reikia rinkai”, – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos bei statybų bendrovės „Eika” vadovas Robertas Dargis.
Pasak jo, nepaisant augančių būsto kainų, būsto pardavimai didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – išlieka stabilūs, ir tai liudija didelį butų stygių.
R.Dargio teigimu, nekilnojamojo turto rinka dar nėra prisotinta ir butų pasiūlos stygių bei kainos augimą skatina teisinės bazės kaita, infrastruktūros plėtros ribotumas, žemės sklypų trūkumas ir kitos priežastys, o butų paklausą – gerėjanti Lietuvos ekonominė situacija, palankesnė bankų būsto kreditavimo politika.
Asociacijos vadovo teigimu, palyginti su sovietmečiu, dabar butų Lietuvoje statoma apie 4 kartus mažiau, o stabili finansinė situacija ir augantis darbo užmokestis skatina žmones investuoti į būstą.
„Šiandieninis būstų stygius rinkos stabilizavimosi galimybes leidžia prognozuoti po 2-3 metų”, – teigė R.Dargis. Anot jo, tiek metų dar augs butų kainos, tačiau ne tokiu greičiu, kaip dabar, o didžiausią kainų augimo pagreitį turės žemės sklypų kainų augimas.
„Ilgalaikėje perspektyvoje, augant šalyje ekonomikai, būsto vertė išliks, tačiau jos dydis visų pirma priklausys nuo vietos, kurioje būstas yra pastatytas”, – teigė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas.
SEB Vilniaus banko patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, Lietuvos gyventojų pasirinkimą perkant būstą labiausiai lemia ekonominiai veiksniai ir vis didesnę reikšmę įgauna psichologinės priežastys.
G. Nausėda nurodė tokius ekonominius veiksnius – kylantį vidutinį darbo užmokestį, mažėjantį nedarbą, istoriškai mažiausias būsto palūkanų normas ir itin patrauklias kreditavimo sąlygas.
Psichologinėmis nekilnojamojo turto bumo priežastimis jis įvardijo suaktyvėjusią šio turto perpardavėjų veiklą, lietuvio poreikį turėti nuosavą, o ne nuomojamą būstą, taip pat – euro įvedimo ir smarkiai didėsiančių kainų lūkesčius bei lūkesčius, kad būstas toliau brangs vien dėl to, kad jis brango pastaruoju metu.
Anot SEB Vilniaus banko patarėjo, kylant šalies ekonomikai, auga gyventojų pajamos ir auga apetitas skolintis, nepaisant to, kad vidutinis darbo užmokestis auga gerokai mažiau nei būsto kainos.
Jo teigimu, lietuvių namų ūkio įsiskolinimo našta, lyginant su disponuojamomis pajamomis, dar gerokai (5-7 kartais) atsilieka nuo kitų šalių, o būsto paskolos auga dvigubai sparčiau nei visas paskolų portfelis. Būsto paskolų palūkanų normos ženklaus augimo Lietuvoje artimiausiais metais taip pat nesitikima, nes ši norma yra viena mažiausių Europoje.
„Jei ir toliau būsto paskolos augs daugiau nei vidutinis darbo užmokestis, tai nereiškia, kad burbulai pradės sproginėti” – tikino SEB Vilniaus banko patarėjas.
Anot G. Nausėdos, būsto kainų augimo bumą išgyvena ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys – Ispanija, Prancūzija, o dėl vis daugiau suteikiamų paskolų Lietuvos bankų blogų paskolų portfelis nepadidėjo.
SEB Vilniaus banko patarėjas taip pat sakė, kad skirtingų interesų grupės suvokė viešųjų ryšių reikšmę ir manipuliuoja nekilnojamojo turto rinkos dalyvių elgesiu, todėl gyventojams reikėtų patiems priimti sprendimą dėl būsto pirkimo.