Skenduoliai – savanoriai

Karštis taip atbukino žmonių smegenis, kad jie prarado bet kokį savisaugos instinktą.

Kuo greičiau atsigaivinti norintys saulės nualinti piliečiai stačia galva neria į jūrą ir nė nesusimąsto apie gresiančias tragiškas pasekmes.

Kiek dar reikės absurdiškų žūčių, kad žmonės suprastų, jog jūra – ne bala, kurią „šuniuku” galima perplaukti ir skersai, ir išilgai.

„Neplaukite į Švediją, kad pasiektumėte Europos Sąjungą. Mes ir taip joje esame”, – lipti iš vandens per toli nuplaukusius poilsiautojus ragina vienas gelbėtojas.

Tačiau nei švelnūs patarimai, nei griežti įspėjimai nepasiekia savo jėgomis pernelyg pasitikinčių narsuolių.

Jūroje dažniausiai skęsta ne klaipėdiečiai ir palangiškiai. Gyvybes Baltijai įprastai atiduoda atvykėliai iš kitų miestų.

Prie jūros atvykę tik vieną kartą per metus ir tik kelioms dienoms, jie stengiasi gauti kuo daugiau adrenalino. Todėl ir stengiasi plaukti iki kito Baltijos kranto, nors net neįsivaizduoja, kur jis yra.

Dar viena skenduolių rūšis – ežeruose ir tvenkiniuose įpratę maudytis poilsiautojai.

Jie mano, kad jei įstengia perplaukti prūdą, tai ir jūroje gali nusiirti bent kilometrą.

Tačiau Baltija kaprizinga. Ji turi parengusi puokštę savo siurprizų.

Todėl daugelis poilsiautojų net neįsivaizduoja, kaip srovė gali traukti gilyn į jūrą, kaip netikėtai galima prasmegti dugne išmuštoje duobėje.

Gelbėtojai tikriausiai būtų laimingiausi žmonės pasaulyje, jei jūroje besimaudantys poilsiautojai nebristų toliau nei 50 metrų nuo kranto. Arba dar geriau – gulėtų ant smėlio į vandenį tik kojas įmerkę.

Anksčiau, kol dar nebuvo taip garsiai kalbama apie žmogaus teises, vasarą Šventojoje skęsdavo tik keli žmonės, o ne šimtai, kaip dabar.

Tuomet grėsmingos išvaizdos gelbėtojas nesibodėjo pasiėmęs megafoną šaukti ant poilsiautojų: „Jei brisite aukščiau kelių, galvą nutrauksiu”. Žmonės bijojo ir neskendo.

Jei šiandien atsirastų toks rėksmingas poilsiautojų gyvybių sergėtojas, savo teises ginantys piliečiai jį tikriausiai užtąsytų teismuose dėl grasinimų ir įžeisto orumo.

Užtat gelbėtojai ir nuleidžia galvas net tada, kai iš jūros išgelbėtas „erelis” juos iškoneveikia. Esą pagalbos nė nereikėjo, nes jis turėjo jėgų plaukti dar toliau ir tai – jo teisė.

Šiemet jūroje ties Klaipėda ir Palanga jau nuskendo beveik 10 žmonių.

Vargiai galima tikėtis, kad neįvyks dar daugiau nelaimių.

Juo labiau kad, gelbėtojų žodžiais, tėvai programuoja savo vaikus būti skenduoliais. Užuot mokę, kaip saugiai pramogauti vandenyje prie kranto, jie vos vaikštantį mažylį ima už rankos ir tempiasi kuo giliau į jūrą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.