Lietuva trokštamo didesnio kiekio apyvartinių taršos leidimų iš Europos Komisijos negavo. Pirmadienį Aplinkos ministerija sulaukė Europos Sąjungos (ES) vykdomosios institucijos galutinio sprendimo dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų paskirstymo. Lietuva prašė padidinti metinį išmetamo anglies dioksido kiekį 2008-2012 m. laikotarpiui iki 11,017 mln. tonų kasmet. Deja, Europos Komisija paliko galioti anksčiau patvirtintą metinę normą – Lietuvai skirta apyvartinių taršos leidimų 8,851 mln. tonos.
Europos Komisija tvirtina, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimą ir Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo pasekmes. Komisijos vertinimai atlikti pagal PRIMES skaičiavimo modelį.
Lietuva ilgą laiką diskutavo ir prašė ES padidinti leidžiamą taršos kiekį atsižvelgiant į išskirtinę šalies padėtį – spartų ūkio augimą, kai kurių pramonės šakų, ypač cemento, trąšų gamybos, naftos perdirbimo ypatumus, su Ignalinos AE uždarymu susijusias problemas. Vienas iš argumentų – skiriant 2008-2012 m. apyvartinių taršos leidimų kvotą remtasi tik 2005 m. būkle, kuri jau neatspindi dabartinės realios padėties.
Vis dėlto Europos Komisija atsižvelgė į Lietuvos pasiūlymą – nuo 8,9 proc. iki 20 proc. padidino apyvartinių taršos leidimų kiekį, kurį galima naudoti vykdant bendro įgyvendinimo projektus. Anot Aplinkos ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio, tai neesminis punktas. Juo leidžiama kartu su kitomis užsienio įmonėmis statyti daugiau aplinkosaugos objektų.
Pramonininkų teigimu, numatytų 8,8 mln. apyvartinių taršos leidimų kvotos 2008-2012 metams Lietuvos pramonės įmonėms aiškiai nepakanka. Tai perpus mažiau, nei prašė šalies energetikos, cemento, stiklo pramonės įmonės.
Pasak A. Spruogio, dabar Ūkio ministerija turi įvertinti, ar tokia taršos leidimų kvota nežlugdys šalies pramonės ir viso ūkio. Jei tai būtų argumentuotai įrodyta, galbūt Lietuva Europos Komisijos sprendimą skųstų. Iki rugpjūčio 21 d. Ūkio ir Aplinkos ministerijos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui turi pateikti apyvartinių taršos leidimų paskirstymo alternatyvas atskiroms Lietuvos įmonėms. A. Spruogis sako, kad komitete turėtų būti pritarta vienai iš kelių pasiūlytų tokių taršos leidimų perskirstymo alternatyvų bei apsispręsta, ar bus teikiamas Lietuvos ieškinys Europos Bendrijų Teisingumo Teismui dėl ES vykdomosios institucijos sprendimo.
Vis dėlto Aplinkos ministerijos pareigūnas primena, kad pernai ir užpernai Lietuva vidutiniškai pasitenkino 6,6 mln. tonų apyvartinių taršos leidimų.