Kalbant apie prielinksnio į klaidas, dažniausiai minima periodiškumo reikšmė (ne triskart į dieną, bet triskart per dieną) ir klaidingas prielinksnis keičiamas kitu.
Sunkiau pastebėti ir įsidėmėti klaidingus atvejus, kai prielinksnis tiesiog nereikalingas, o visa kita lieka taip pat. Galbūt dėl to girdime Lietuvos radijo pirmosios programos muzikos laidų vedėją sakant įsimylėjusios į tą patį kariūną (turi būti įsimylėjusios tą patį kariūną) – net kalbėjimo profesijos žmogus nepajunta tokios savo klaidos.
Šiaip prielinksnis dažnai sutampa su anksčiau pasakyto veiksmažodžio priešdėliu ir esame pripratę prie tokios sandaros konstrukcijų, plg.: įsidėti į kišenę, užlįsti už medžio, perlipti per tvorą, išlipti iš autobuso ir pan.
Svarbu, kad minėtas prielinksnis turi rodyti veiksmo kryptį. Jei tolesnis žodis reiškia veiksmo objektą, o ne veiksmo kryptį į tam tikrą vietą ar daiktą, prielinksnio nereikia.
Taip pat taisome: veikia į centrinę nervų sistemą – veikia centrinę nervų sistemą; nurodė į trūkumus – nurodė trūkumus.
Kai kada taisyklingoji konstrukcija turi kitą linksnį: Toks gyvenimo būdas atsilieps į tavo sveikatą (= tavo sveikatai).
Visada kitu linksniu keičiamos šalia daiktavardžių pavartotos prielinksnio į konstrukcijos: poveikis į aplinką – poveikis aplinkai, įtaka į socialinius procesus – įtaka socialiniams procesams ir pan.
Tuo lietuvių kalba skiriasi net nuo artimų pagal sandarą slavų kalbų, kuriose tokios reikšmės perteikiamos prielinksninėmis konstrukcijomis.
Pasiskolinome tokį raiškos būdą ir neįstengiame jo atsikratyti.