Nereikalingas prielinksnis į

Kalbant apie prielinksnio į klaidas, dažniausiai minima periodiškumo reikšmė (ne triskart į dieną, bet triskart per dieną) ir klaidingas prielinksnis keičiamas kitu.

Sunkiau pastebėti ir įsidėmėti klaidingus atvejus, kai prielinksnis tiesiog nereikalingas, o visa kita lieka taip pat. Galbūt dėl to girdime Lietuvos radijo pirmosios programos muzikos laidų vedėją sakant įsimylėjusios į tą patį kariūną (turi būti įsimylėjusios tą patį kariūną) – net kalbėjimo profesijos žmogus nepajunta tokios savo klaidos.

Šiaip prielinksnis dažnai sutampa su anksčiau pasakyto veiksmažodžio priešdėliu ir esame pripratę prie tokios sandaros konstrukcijų, plg.: įsidėti į kišenę, užlįsti už medžio, perlipti per tvorą, išlipti iš autobuso ir pan.

Svarbu, kad minėtas prielinksnis turi rodyti veiksmo kryptį. Jei tolesnis žodis reiškia veiksmo objektą, o ne veiksmo kryptį į tam tikrą vietą ar daiktą, prielinksnio nereikia.

Taip pat taisome: veikia į centrinę nervų sistemą – veikia centrinę nervų sistemą; nurodė į trūkumus – nurodė trūkumus.

Kai kada taisyklingoji konstrukcija turi kitą linksnį: Toks gyvenimo būdas atsilieps į tavo sveikatą (= tavo sveikatai).

Visada kitu linksniu keičiamos šalia daiktavardžių pavartotos prielinksnio į konstrukcijos: poveikis į aplinką – poveikis aplinkai, įtaka į socialinius procesus – įtaka socialiniams procesams ir pan.

Tuo lietuvių kalba skiriasi net nuo artimų pagal sandarą slavų kalbų, kuriose tokios reikšmės perteikiamos prielinksninėmis konstrukcijomis.

Pasiskolinome tokį raiškos būdą ir neįstengiame jo atsikratyti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.