Krašto apsaugos ministras (KAM) Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus abejoja dėl konservatorių siūlymo perėjus prie profesionaliosios kariuomenės rengti ir privalomus 7 savaičių karinius kursus visiems jaunuoliams nuo 18 iki 24 metų.
Gynybos pareigūnams labiau patinka kitas konservatorių siūlymas – perėjus prie profesionaliosios kariuomenės sustabdyti karo prievolės vykdymą, tačiau jos neatsisakyti.
„Konservatorių siūloma forma – organizuoti 7 savaičių kursus – gali būti per ilga ir netikslinga. Tarkime, portugalai vienos dienos kursus turi, danai trijų mėnesių, bet jaunuoliai išrenkami burtų keliu. Patriotizmą abejoju ar paskatinsime vėl versdami mokytis, reikėtų šioje srityje didinti mokyklos, šeimos vaidmenį, apie tai jau mes kalbame su Seimo komitetais, abejoju ar pagal konservatorių siūlymą pritrauktume daugiau jaunuolių į profesionalią kariuomenę”, – BNS pirmadienį sakė KA ministras Juozas Olekas.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus atkreipia dėmesį, jog, valstybė gali neturėti lėšų įgyvendinti konservatorių siūlomą projektą.
„Manau, reikėtų pradėti galvoti nuo šeimos ir mokyklos. Jei ten jaunuolis nebuvo auklėjamas patriotiškai, tai atėjęs į kariuomenę, pagal konservatorius – į kursus, tikrai netaps dideliu patriotu. Taip pat nereikėtų užmiršti ir tai, ar valstybė turės lėšų siūlymo įgyvendinimui, nes jei vykdysime apmokymus apie 3 tūkst. jaunuolių, o turėsime menką sumą pinigų, tai tikrai jis nebus efektyvus ir tikslingas, mes ir dabar norėtume į tarnybą kviesti daugiau šauktinių, tačiau tam nėra lėšų”, – BNS kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
V.Tutkus labiau pritaria kitam konservatorių siūlymui – perėjus prie profesionaliosios kariuomenės, sustabdyti karo prievolės vykdymą, tačiau jos neatsisakyti.
Tuo tarpu Seimo liberalai, pasisakantys, jog Lietuva kuo greičiau pereitų prie profesionalios kariuomenės, tikina jog jaunuolius į profesionalią kariuomenę gali privilioti tik didesnės socialinės garantijos.
Jie taip pat pabrėžia, jog, jei konservatorių siūlymas dėl 7 savaičių universalių apmokymų būtų priimtas, „prasidėtų išsisukinėjimo nuo jų vajus”.
„Ir dabar yra privaloma tarnyba, tačiau nuo jos išsisukinėjama, tai jei priimsime tokius kursus, tai prasidės vėl išsisukinėjimo vajus. Reikėtų didinti jaunuolių, kurie eis tarnybą profesionalioje kariuomenėje garantijas, padėti įstoti į universitetus, remiant juos finansiškai, ir panašiai, tai jau yra išbandyta daugelyje Vakarų šalių ir tokia praktika pasitvirtino”, – BNS teigė Liberalų frakcijos narys Algis Kašėta.
Pirmadienį konservatoriai pristatė du siūlymus, kaip perėjus prie profesionaliosios kariuomenės, būtų galima neatsisakyti ir privalomos karinės tarnybos, o jos tvarką liberalizuoti.
Vienas iš konservatorių siūlymų – perėjus prie profesionaliosios kariuomenės, visiems fiziškai sveikiems 18 – 24 metu jaunuoliams rengti universalų 7 savaičių pradinį apmokymą.
Jaunuoliai, pagal konservatorius, pradinį karinį apmokymą galėtų atlikti vasaros ar kitu jiems tinkamu metu. Po universalių apmokymų jaunuoliai galėtų rinktis – profesionalią kariuomenę ar civilį gyvenimą. Jei jaunuolis pasirinktų pastrąjį variantą, jis būtų įrašomas į aktyvųjį ar individualųjį rezervą.
Pagal minėtąjį konservatorių siūloma variantą, profesinės kariuomenės karių šalyje būtų per 8 tūkst., aktyvaus rezervo karių – iki 5 tūkst. , universalaus pradinio apmokymo karių – iki 3 tūkst. per metus.
Antrasis konservatorių siūlomas variantas – perėjus prie profesionaliosios kariuomenės, sustabdyti karo prievolės vykdymą, tačiau jos neatsisakyti.
Pasak konservatorių, karo prievolės atidėjimo pagrindų sąrašas galėtų būti papildytas nuostata, leidžiančia atidėti karo prievolę metams. Seimas, tvirtindamas ribinius kariuomenės personalo skaičius atitinkamiems metams numatytų, jog privalomosios karo tarnybos karių skaičius yra 0 tol, kol vėl nenuspręstų šio skaičiaus didinti atnaujindamas šaukimą.
Tuo tarpu karo prievolininkų duomenų bazė būtų toliau tvarkoma, o savanoriškas jų rengimas tęsiamas ir plečiamas. Tokia sistema leistų vėl prireikus atnaujinti šaukimą į privalomąją tarnybą, jeigu Lietuvos saugumo situacija pablogėtų.
Sustabdžius šaukimą į privalomąją karo tarnybą, į profesinę karo tarnybą norintieji būtų priimami asmenys, kurie per bandomąjį laikotarpį įgytų pradinį parengimą ir po to pasirašytų sutartį trijų metų tarnybai, baigę tokią terminuotą tarnybą asmenys galėtų ją pratęsti iki 5 metų arba pereiti į aktyvųjį ar individualųjį rezervą.
Pernai Lietuvos visuomenėje ir tarp politikų buvo inicijuotos diskusijos dėl perėjimo prie profesionaliosios kariuomenės.
Kaip rodo 2007-ųjų pradžioje BNS užsakymu atlikta reprezentatyvi sociologinė apklausa, daugiau kaip du trečdaliai apklaustų Lietuvos gyventojų pasisako už Lietuvos kariuomenės profesionalizavimą.
Paklausti, už kurį kariuomenės modelį pasisako, vykstant diskusijoms dėl kariuomenės ateities, 68,4 proc. respondentų atsakė remią visiškai profesionalios kariuomenės modelį.
Dabartinį modelį, kai kariuomenė sudaryta tiek iš profesinės karo tarnybos, tiek iš privalomosios tarnybos karių, remia 27,2 proc. apklaustųjų. Nežinojo atsakymo 4,4 proc. respondentų.
2006 metais bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių karių skaičius buvo 18 250 karių, iš jų privalomosios tarnybos karių – 3210.
Šiuo metu tarp 26 NATO narių, be Lietuvos, šauktinių kariuomenes turi Estija, Norvegija, Graikija, Turkija, Vokietija bei Danija, beje, pastaroji sutrumpino privalomosios tarnybos trukmę iki 3 mėnesių trunkančių mokymų.
2006-siais šauktinių atsisakė kaimynė Latvija, nuo šių metų pradžios jų atsisakė Rumunija, iki 2010 metų pabaigos atsisakys Bulgarija, 2011 metų pabaigos – Lenkija.