Vokiečių psichologas iš Regensburgo išvedė matematikos formulę, pagal kurią galima apskaičiuoti moters grožį.
Universiteto dėstytojas Martinas Griundlis internetu apklausė 60 tūkstančių vyrų ir moterų. Jiems pasiūlė pagal penkis parametrus keisti moters atvaizdą, kol jis, jų nuomone, taps idealus. Bandyme dalyvavusiems žmonėms buvo surengtas ir savotiškas virtualus grožio konkursas: iš dešimties tos pačios moters kompiuteriu retušuotų nuotraukų jie turėjo išrinkti penkias patraukliausias.
Ūgis ir svoris nėra lemiami veiksniai
M.Griundlis tvirtina, kad su šia formule grožį galima išmatuoti ir patikrinti matematikos metodais. „Nėra labai svarbu, ar moteris aukšta, ar liekna, svarbiau – atskirų jos kūno dalių santykis.” Baigdamas mokslinį tyrimą psichologas sakė: „Tai – tas pats vidurys, kuris žmogų daro patrauklesnį”.
Kompleksinėje formulėje patrauklumo reikšmė Y apskaičiuojama taip: Y = b1x1 + b2x2 + … + b13x13 + t. Be visa kita, kintamieji turi ir „androgeniškumo koeficientą”, kuris skaičiuoja talijos, klubų ir krūtinės apimtį. Kuo jis mažesnis, tuo daugiau išlinkimų yra moters figūroje.
Lemia proporcingumas
M.Griundlis aiškina, kad sudėtingos formulės reikia todėl, nes, prakalbus apie grožį, paprasta priklausomybė visada būna klaidinga. Pavyzdys – talijos ir klubų apimties santykis. Anksčiau dažnai būdavo tvirtinama, kad kuo jis mažesnis, tuo geriau.
Tačiau jis gali būti mažas ir dėl labai plačių klubų. Kompleksinė formulė paaiškina, kodėl didžiausios reikšmės turinti, tarkime, labai didelė krūtinė, nebūtinai laikoma graži. Vos tik reikšmė perkopia viršutinę ribą, vienose formulės dalyse ji tampa teigiama, kitose – neigiama. Galiausiai viską lemia proporcingumas, sakė M.Griundlis.
Psichologas iš Regensburgo savo tinklalapyje pristatė grožio idealą, kurį sudarė per internetinę apklausą: moteris ilgomis kojomis, plona talija, vidutinio dydžio krūtine ir proporcingais klubais.