Ministrę pakvietė meras
Šiandien Kupiškio rajone laukiama atvykstant žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės.
Šio vizito tikslas – įvertinti kupiškėnų ūkininkų nuo gamtos stichijos liepos 30 dieną patirtus nuostolius, pasikalbėti su ūkių savininkais.
Ministrė žada apžiūrėti Paketurių, Varniškių gyventojų laukus, užsukti į ūkininkų Rolando Kalamažniko ir Gedimino Strazdo ūkius. K.Prunskienė lankysis ir Panevėžio rajone, kurio gyventojai taip pat patyrė nemenkų nuostolių per smarkią audrą.
Pasak rajono mero Leono Apšegos, vargu ar sostinės valdžia būtų susidomėjusi ūkininkų bėdomis, jeigu ne provincijos iniciatyva.
„Nuvažiavau trečiadienį į ministeriją, susitikau su ministre ir tiesiai paklausiau, kodėl niekam nerūpi atvažiuoti į vietą, susitikti ir pasikalbėti su didžiulių nuostolių patyrusiais žmonėmis – galbūt tada kitokie komentarai nuskambėtų iš aukštų tribūnų”, – „Panevėžio rytui” teigė rajono meras.
Draudimui suplotų 46 tūkstančius
L.Apšega pripažino, kad jį gerokai sutrikdė ir supykdė šalies premjero A.Brazausko komentarai, pateikti žurnalistams netrukus po siautusios gamtos stichijos.
„Premjeras ūkininkus prilygino verslininkams, kuriems turi rūpėti turto apsauga, draudimas, esą draudėjai ir atlygintų patirtus nuostolius. Logiški samprotavimai, bet jie liudija situacijos nežinojimą”, – teigė pašnekovas.
Įdomumo dėlei meras sakė paprašęs vieno iš geriausių rajono ūkininkų Gedimino Strazdo, kuris ypač smarkiai nukentėjo nuo ledo krušos, apskaičiuoti, kiek jam atsieitų draudimas.
Ūkininkas turi 217 hektarų įvairių kultūrų pasėlių, per metus jų draudimui reikėtų atiduoti apie 46 tūkstančius litų, maždaug po 200 litų už hektarą.
Svarbiausia, kad draudėjai kratosi pasėlių draudimo, jiems jis nuostolingas, draudimo sąlygos yra apipintos įvairiomis išlygomis ir apribojimais, nustatomas netgi leistinas derlingumas.
Jeigu jis būtų kitoks, draudėjai pasilieka teisę nukentėjusiam ūkininkui išmokų nemokėti.
„Taigi reikia tikslinti ir tobulinti draudimo sistemą žemės ūkyje. Moralizuoti ūkininkus dėl dabar juos ištikusios bėdos yra nesąžininga”, – teigė meras.
Prašė rasti lėšų kompensacijoms
Nuo šio pirmadienio meras L.Apšega atostogauja, bet dar praėjusios savaitės pabaigoje jis išsiuntė oficialų raštą šalies prezidentui Valdui Adamkui, premjerui Algirdui Brazauskui, Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui, Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Jonui Jagminui, žemės ūkio ministrei Kazimierai Prunskienei ir Panevėžio apskrities viršininkei Gemai Umbrasienei.
Rašte meras primena apie liepos 30 dieną per Kupiškio, Alizavos, Subačiaus seniūnijų ūkininkų laukus prasiautusį škvalą su ledo kruša, su žeme sulygintus rapsų, kviečių, miežių laukus.
Daugelis nuo gamtos stichijos nukentėjusių ūkininkų yra paėmę kreditus bankuose, juos tikėjosi atiduoti iš šiemečio derliaus.
Kupiškio rajono savivaldybė jau yra gavusi 149 prašymus kompensuoti patirtus nuostolius – o jų padaryta maždaug už 1,5 milijono litų.
L.Apšega laiške prašo surasti lėšų kompensacijoms nukentėjusiems ūkininkams išmokėti.
„Tikiuosi sulaukti reakcijos į savo laišką, galbūt žemės ūkio ministrės vizitas prisidės prie situacijos supratimo”, – vylėsi meras.
Nuostolis – apie pusę milijono litų
„Dešimt metų ūkininkaujam, o tokios bėdos dar neteko išgyventi”, – taip vakar „Panevėžio rytui” sakė Varniškių kaime gyvenantis vienas iš geriausių rajono ūkininkų G.Strazdas. Jo patirti nuostoliai, Kupiškio rajono Žemės ūkio skyriaus duomenimis, yra apie pusę milijono litų.
Lemtingąjį gamtos šėlsmo vakarą jis tespėjo žieminių rapsų lauke Kirdiškių kaime kombainu apsukti du ratus. Prikultos dvi tonos buvo išgelbėtos nuo ledo krušos.
Geras dešimt minučių siautusi stichija iki grūdelio iškūlė 38 hektarų rapsų lauką, suniokojo cukrinių runkelių 48 hektarų plotą, vienur daugiau, kitur mažiau.
Suplakė ketvirtadalį žieminių kviečių, trečdalį miežių. Sumaitotas 18 hektarų kukurūzų laukas.
Metų triūsas nuėjo niekais
„Kol šėlo škvalas, sėdėjau kombaino kabinoje, jau buvau parvažiavęs į sodybą. Čia atrodė, kad nieko baisaus nevyksta, tik smarkiai lyja”, – prisiminė ūkininkas.
Pirmiausia Strazdai, aprimus lietui, skubėjo sugaudyti iš aptvaro ištrūkusias karves ir telyčias, o po to ūkio šeimininkas nuvažiavo apžiūrėti rapsų.
Pamatytas vaizdas sugniaužė širdį – visas laukas buvo pilkas, rapsų ankštys tuščios.
Visų metų triūsas nuėjo niekais, nes būtent iš cukrinių runkelių ir rapsų ūkininkas tikėjosi didžiausių pajamų. Konsultantai prognozavo iki 4 tonų iš hektaro rapsų, iki 4O tonų cukrinių runkelių derlių.
„Ne tik aš laukiau derliaus. Skolon esu paėmęs iš firmų chemikalų, trąšų, kaip ir iš ko dabar reikės atsiskaityti?” – sielojosi G.Strazdas.
Ragina keisti draudimo tvarką
Ūkininkas teigia nepuoselėjantis vilčių, kad nukentėjusiesiems šalies valdžia lengva ranka atkiš kompensacijas.
„Nors toks noras yra visai teisėtas, nes mes juk irgi esam mokesčių mokėtojai”, – teigė pašnekovas.
G.Strazdas sakė suprantąs šalies premjero poziciją, kai jis teigė, jog savo turtą ūkininkai turi apsidrausti. Televizijos reportažuose juk tebuvo rodomi išdaužyti langai, sulamdyti automobilių stogai, tuo tarpu ūkininkai daugiau nuostolių patyrė dėl nuniokotų pasėlių.
„Kad ūkininkai galėtų apdrausti pasėlius, reikia keisti pačią draudimo tvarką, o kol galios tokia absurdiška, kokia yra dabar, nei aš, nei kiti ūkininkai negali nė galvoti apie apsidraudimą”, – svarstė bėdų ištiktas didelio ūkio savininkas.
Gediminas ir Rima Strazdai, dešimt metų dieną naktį triūsiantys savo mišriame 300 hektarų ūkyje, išlaikantys 56 melžiamas karves, per 100 galvų prieauglio, 2000 metais tapę „Metų ūkio” konkurso nugalėtojais, ką tik pelnę 2004 metų geriausio žolių siloso gamintojo vardą šalyje, sakė turintys viltį, kad žemės ūkio ministrės K.Prunskienės viešnagė pas nukentėjusius ūkininkus bus naudinga, padės surasti bendrus sprendimus.
Virginija Juškienė,
www.panrytas.lt