Lietuvos kalbininkai nesutaria dėl Latvijos prezidento pavardės galūnės

Lietuvos kalbininkai susiginčijo, kokią lietuvišką galūnę reiktų prisegti prie Latvijos prezidento pavardės, kuri originalo kalba rašoma Zatlers.
Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovo Alvydo Butkaus nuomone, Latvijos prezidento pavardė lietuviškai turėtų skambėti „Zatleris”, taip pat kaip Lietuvoje gerai žinomo latvių krepšininko Valdžio Valterio, leksikografo Janio Ryterio, poeto ir vertėjo Hermanio Margerio pavardės. Latvių kalboje šios pavardės turi galūnę „-s”.

Ketvirtadienį išplatintame pranešime savo nuomonę kalbininkas argumentavo faktu, jog lietuvių kalboje germaniškos kilmės pavardės su baigmeniu „-er” tradiciškai turi galūnę „-is”, nors tokios kilmės pavardės latvių kalboje rašomos su galūne „-s” (atitinkančia lietuvių „-as”).

Penktadienį Valstybinė lietuvių kalbos komisija agentūrai BNS pateikė raštą, kuriame tokią pavardžių vartojimo tradiciją vadina abejotina, nes esą nesiremiama „kalbiniais” motyvais. Komisijos nuomone, Latvijos prezidento pavardę lietuviškai reikėtų rašyti „Zatleras”.

Savo pozicijai pagrįsti komisija nurodė vienintelį negermaniškos kilmės pavardės pavyzdį bei tai, jog Latvijos prezidento pavardės kilmininko ir naudininko linksniai yra „Zatlera”, „Zatleram” (lietuvių kalboje tai atitiktų „Zatlero” ir „Zatlerui”).

Komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė, BNS paklausta, kaip turėtų būti įvardinta Latvijos prezidento šeima, teigė, jog, nepaisant prezidento žmonos Lilitos Zatlerės pavardės, reikėtų sakyti „Zatlerai”, o ne „Zatleriai”.

Analogiškos struktūros germaniškos kilmės pavardės, kurios lietuvių kalboje paprastai vartojamos su galūne „-is”, latvių kalboje turi galūnę „-s” ir linksniuojamos taip pat kaip „Zatlers” (Valters-Valtera-Valteram, Vagners-Vagnera-Vagneram, Hitlers-Hitlera-Hitleram, Himlers-Himlera-Himleram, Margers-Margera-Margeram).

Iki šiol toks latviškas linksniavimas nekėlė kliūčių germaniškos kilmės pavardes lietuvių kalboje vartoti su galūne „-is”.